infa.lt

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė Atmintinų dienų įstatyme siūlo nustatyti, kad kiekvienų metų rugsėjo 25 d. būtų minima Skiepų diena.

„Šiuo siūlymu siekiame atkreipti dėmesį į skiepijimo svarbą ne tik paskiepyto asmens sveikatos apsaugai, bet ir visos visuomenės sveikatos apsaugos lygiui. Šiuo metu Lietuvoje fiksuojamas tymų, itin užkrečiamos ligos, protrūkis – pernai per metus registruota 30 susirgimo atvejų, o nuo šių metų pradžios – jau 119. Kasdien užsikrečia ir suserga apie 10 žmonių – tai dramatiškas augimas. Jei toliau daugės nesiskiepijančių nuo itin pavojingų užkrečiamų ligų ir neskiepijančių savo atžalų, kils dar didesnis pavojus labiausiai pažeidžiamiems – pavyzdžiui, naujagimiams ir kūdikiams, kurie dar nesulaukę tokio amžiaus, kai juos būtų galima paskiepyti. Todėl privalome ugdyti visuomenės sąmoningumą“, – sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Skiepijantis apsaugomas ne tik konkretus asmuo, bet ir jo artimieji, bendruomenės nariai, platesnė visuomenė. Šiuo metu vakcinomis galima kontroliuoti 28 užkrečiamas ligas, o pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių Lietuvos vaikai skiepijami nuo 14 užkrečiamųjų ligų.

„Jei antivakcininio judėjimo propaguotojai ragina suteikti laisvą pasirinkimą asmenims skiepytis, ar ne, tai norėčiau paklausti, kodėl iš kitos ir paprastai didžiosios visuomenės dalies atimama teisė nebūti užkrėstam liga, kuri ne tik ypač skausminga, sunkiai gydoma, bet ir sukelianti sunkias komplikacijas“, – klausia Seimo narė.

Parlamentarė kreipėsi į sveikatos ministrą Aurelijų Verygą, klausdama, kokių priemonių ministras imasi, reaguodamas į susirgimų tymais protrūkį. R. Morkūnaitė-Mikulėnienė taip pat ministrui siūlo Nacionalinėje imunoprofilaktikos 2019–2023 metų programoje atskira eilute numatyti lėšas, skirtas visuomenės informavimo apie užkrečiamų ligų imunoprofilaktiką kampanijai vykdyti. Tokiu būdu visuomenė būtų aktyviau informuojama apie skiepijimo poreikį ir naudą bei būtų laiku paneigta tikrovės neatitinkanti dezinformacija.

Neigti išties yra ką. Visuomenėje plintanti „anti-vax“ kampanija dažniausiai būna paremta melagingų ar klaidinančių žinių sklaida socialiniuose tinkluose ir netgi komercinių televizijos kanalų laidose, kurios pasekmės – visuomenės, ypač tėvų ir globėjų, nepasitikėjimas skiepais. Skleidžiamos nepagrįstos teorijos apie skiepų sukeliamą autizmą, kartu su vakcina įšvirkščiamą „čipą“, kad surinktų asmeninę informaciją apie pasiskiepijusį, vienas Seimo narys yra pasisakęs prieš darželinukų skiepijimą, nes vakcinose, esą, yra „beždžionių liekanų, netgi moterų abortų liekanų“. Tokie neatsakingi pareiškimai prisideda prie abejonių vakcinacijos nauda.

Parlamentarė taip pat kreipėsi į Lietuvos savivaldybių asociaciją atkreipdama dėmesį į nemažoje dalyje Lietuvos savivaldybių itin sumažėjusias vaikų skiepijimo nuo tymų apimtis.

Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijas, kad imunoprofilaktika duotų deramo lygio visuomenės apsaugą ir eliminuotų ligą, siekiama ne mažesnės kaip 90 proc. vaikų skiepijimo aprėpties visoje šalyje ir kiekvienoje savivaldybėje, o nuo tymų ir raudonukės – ne mažesnės kaip 95 proc. Deja, daugelyje Lietuvos savivaldybių nėra pasiekiama rekomenduojamos aprėpties, todėl nėra tinkamai apsaugomi ne tik nepasiskiepiję asmenys, bet ir mažėja bendras visuomenės apsaugos nuo tymų lygis. Mažėjančios vakcinacijos keliamą grėsmę visuomenės sveikatai akivaizdžiai rodo šiemetinis tymų protrūkis.

Tymai – viena labiausiai užkrečiamų ir greičiausiai plintančių ligų. Vienintelė apsisaugojimo priemonė nuo šios sunkios infekcinės ligos yra skiepai. Iki 1980 m. prieš pradedant vakcinaciją pasauliniu mastu, kiekvienais metais buvo registruojama 2,6 mln. mirčių nuo tymų. 2017 m. visame pasaulyje nuo tymų infekcijos mirė 110 tūkst. žmonių.

Lietuvos Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2018 m. Lietuvoje iš viso užregistruota 30 laboratoriniais tyrimais patvirtintų susirgimų tymais atvejų. Šiemet nuo sausio 1 d. iki kovo 6 d. jau užregistruota 119 laboratoriniais tyrimais patvirtintų susirgimų tymais, daug susirgusiųjų yra nuo šios ligos neskiepyti arba ne visiškai paskiepyti vaikai iki dešimties metų.

„Savivaldybės, kuriose stebimas skiepijimo mažėjimas, turėtų skirti papildomą dėmesį visuomenės informavimui. Jei skiepijimo apimtys ilgiau išliks mažesnio nei rekomenduojama lygio, visuomenė netruks pajusti neigiamas pasekmes. Pernai Europoje nuo tymų mirė 72 žmonės. Ar ir Lietuvoje turėsime sulaukti kokio ypač sunkaus ar, neduokdie, fatališko atvejo?“, – klausia Seimo narė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, pradėdama viešą diskusiją, ar nevertėtų ir Lietuvoje imtis griežtesnio pobūdžio priemonių užkrečiamųjų ligų protrūkio prevencijai.

infa.lt komentaras:

Seniai nustatytas faktas, kad didžiausi užkrečiamų ligų skleidėjai yra suaugę, o ne vaikai. Vaikų užkrečiamos ligos yra tik suaugusiųjų nesiskiepijimo pasekmė. Vaikai yra paskutinis taškas užkrečiamų ligų grandinėje, tuo tarpu kai suaugę yra jų šaltinis ir vidurinė grandis. Gal, tad, reikėtų pradėti skiepus nuo šaltinių? Iš kitos pusės – ko verti skiepai, kai jie negali apsaugoti nuo ligos, nuo kurios skiepijamasi? Kalbant apie tymus – jais persirgus imunitetas įgyjamas visam gyvenimui.Skiepai, deja, tokios garantijos neduoda.  Mirštamumas nuo šios ligos apytiksliai 0,006 procent0. 2013 metais Gruzijoje ir Jungtinėje Karalystėje buvo registruotas didelis protrūkis tymų.. Britanijoje užregistruota apie 1500 tymų atvejų ir vienas mirties atvejis. Gruzijoje tymais sirgo apie 3800 žmonių, užregistruotos dvi mirtys.