infa.lt

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu aiškinosi, kaip ministerijai sekasi įgyvendinti Vaiko teisių apsaugos reformą.

„Ministras L. Kukuraitis pateikė statistiką, kad iš šeimų paimama daug mažiau vaikų, negu reformos pradžioje. Lieka neaišku, ar dėl didėjančio specialistų profesionalumo, ar dėl jų baimių po skandalingai pagarsėjusių vaikų paėmimų iš šeimų“, – sako Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Julius Sabatauskas.

Pats socialinės apsaugos ir darbo ministras, Linas Kukuraitis, pripažino, kad vaiko teisių tarnybų darbuotojai dabar nuolat balansuoja ant ribos priimdami sprendimą imti ar ne vaiką iš šeimos. L. Kukuraitis papasakojo, kad su vaikais dirba iš viso tik 4 ekspertai, kurie vertina situacijas, kai dėl vaiko paėmimo iš šeimos kreipiamasi į teismą.

Seimo narė Dovilė Šakalienė kėlė klausimą, kodėl vykdant reformą visuomenė nebuvo tinkamai informuojama apie elgesį su vaikais ir tarnybų darbą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai pažadėjo palaipsniui aiškinti šeimoms įstatymų pasikeitimus, susijusius su vaikų teisėmis, kad vėl nebūtų sukurtas informacijos burbulas ir išgąsdinta visuomenė.

infa.lt primena, jog nežiūrint į dabartinius valdžios patikinimus – Lietuvos visuomenė neturi jokio pagrindo pasitikėti jokiais valdiškų struktūrų darbuotojais – nei mokytojais, nei darželių auklėtojomis, nei gydytojomis, – visų iš biudžeto apmokamų struktūrų, turinčių kontaktą su vaikais, darbuotojai yra gavę konkrečias instrukcijas skųsti kiekvieną atvejį, kuris jiems kelia klausimų, – esą vaikų teisių tarnybos išsiaiškins. Kaip jos aiškinasi, visuomenė turėjo progos įsitikinti iškart, kai tik įsigaliojo šis „vaiko teisių apsaugos” įstatymas. Todėl daugelis šeimų tiesiog atsiriboja nuo valdiškų paslaugų kiek tai yra įmanoma, ir savo vaikus moko tylėti apie tai, kas vyksta namuose. Juos galima suprasti, – liaudies patirtis byloja: „Saugokis pats – ir Dievas saugos”, „Tylėjimas auksas” ir naujas – „Saugok vaikus nuo saugančios vaikus valstybės”. Tai nieko gero nežada valstybei, kurią valdžia sutapatina su savimi.