infa.lt

Besitęsiančios dabartinės dirbtinio intelekto augimo tendencijos gali padvigubinti metinius pasaulio ekonomikos augimo tempus. Vis dėlto dirbtinis intelektas (DI) ES narėse galėtų būti naudojamas kur kas plačiau nei dabar, todėl Briuselyje vykstančiame ES Konkurencingumo tarybos posėdyje diskutuojama dėl dirbtinio intelekto plėtros ES narėse.

„Dirbtinis intelektas nėra ateitis. Jis – šiandienos realija, jau naudojamas pažangioms sprendimų priėmimo sistemoms tobulinti, kibernetiniam saugumui užtikrinti, paieškoms ir gelbėjimo operacijose ar pasitelkiamas diagnozuojant ligas. Vis dėlto šioje srityje dar tik žengiame pirmuosius žingsnius.

Tam, kad Lietuva ir Europa galėtų geriau išnaudoti dirbtinio intelekto potencialą, ES privalome remtis Europos stipriosiomis pusėmis – kuo greičiau sukurti atvirą ES duomenų rinką, sutelkti finansinius išteklius, ugdyti skaitmeninius įgūdžius.

Taip pat turime dėti visas pastangas, kad ES išvengtumėme skaitmeninės atskirties“, – teigia ES Konkurencingumo taryboje Lietuvai atstovaujantis ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Skuodis.

Siekiant panaudoti DI įvairiose srityse, 2018 metų gruodžio mėnesį pasirodė Europos Komisijos kartu su ES valstybėmis narėmis, taip pat Norvegija ir Šveicarija parengtas dirbtinio intelekto taikymo planas. Jame detaliai apibūdinami veiksmai, kurie turėtų būti pradėti 2019–2020 metais. Įgyvendinus šį planą Europos piliečiai ir verslas pajustų didesnę dirbtinio intelekto teikiamą naudą, o ES narės lengviau konkuruotų dirbtinio intelekto srityje pasauliniu mastu.

Skatindama DI plėtrą Lietuvoje, Ekonomikos ir inovacijų ministerija baigia rengti nacionalinę dirbtinio intelekto strategiją. Jos tikslas – sukurti teisinį ir etinį pagrindą Lietuvoje taikyti dirbtinį intelektą, siekiant maksimaliai išnaudoti jo ekonominį potencialą.

Strategija padės sukurti geresnes sąlygas dirbtinio intelekto taikymo plėtrai Lietuvoje ir sustiprins Lietuvos įsitraukimą į globalią dirbtinio intelekto bendruomenę. Strategija bus pristatyta šių metų kovo 14 dieną LITEXPO vyksiančioje konferencijoje „Dirbtinis intelektas – Lietuvos ateitis“.

ES Konkurencingumo taryboje taip pat vyksta diskusijos dėl pramonės indėlio sprendžiant klimato kaitos iššūkius. Šiose diskusijose Lietuva akcentuoja, kad pramonės skaitmeninė transformacija ir jos modernizavimas iš esmės keičia pramonės pobūdį ir prisideda prie Europos Komisijos klimato kaitos ir energetikos politikos vizijos įgyvendinimo.

„Ekonomikos ir inovacijų ministerija įgyvendina ES investicijų priemones, kurios didina pramonės konkurencingumą ir tuo pat metu padeda susidoroti su aplinkosaugos iššūkiais. 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu ES investicijos tiek mažosioms, tiek didelėms pramonės įmonėms teikiamos siekiant sumažinti jų energijos intensyvumą, skatinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, ekoinovacijas ir didinti pramonės įmonių energijos vartojimo efektyvumą. Investicijos taip pat skiriamos bendrovių energijos auditams atlikti“, – teigia M. Skuodis.