infa.lt

Šiandien Valstybės saugumo departamentas (VSD) pateikė grėsmių nacionaliniam saugumui už 2018-uosius metus vertinimą.

Kaip jau tapo įprasta per pastaruosius keletą metų, VSD grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime – centrinę vietą užima Rusija su savo tikslais, veiklos kryptimis, jų įgyvendinimo priemonėms ir galimomis viso to pasekmėmis.

Pažymėta, kad 2018 m. Rusija „ir toliau stiprino karinius pajėgumus šalia Lietuvos esančioje Kaliningrado srityje“. Ir toliau žada daryti tą patį, stiprindama gebėjimą vykdyti karinius kovos veiksmus per 24-48 valandas nuo įsakymo gavimo.

Kalbant apie Lietuvos valstybingumą – Rusija nuolat stengiasi jį menkinti, „plėtoja istorijos politikos projektus“, „neigia TSRS įvykdytą Lietuvos okupaciją ir propaguoja teigiamą sovietų įtakos Lietuvos raidai įvaizdį”, – pabrėžia VSD.

Tačiau, VSD atkreipia dėmesį, jog Rusija atranda naujas poveikio kryptis Baltijos šalims, matomai nutarusi, jog raktas į jas yra ne Taline, Vilniuje ar Rygoje, o Briuselyje ar kitų didžiųjų valstybių sostinėse, todėl didžiausias jos dėmesys nukreiptas ten. Jeigu Rusijai pavyktų normalizuoti santykius su ES, Baltijos šalys arba turėtų švelninti poziciją Rusijos atžvilgiu, arba galėtų būti kaltinamos santykių su Rusija griovimu.

Baltarusija ataskaitoje paminėta kaip nesugebanti vykdyti savarankiškos politikos valstybė – Lietuvos kaimynė, kuriai tenka didžiausias Rusijos dėmesys, finansų, ekonominės ir užsienio politikos srityse.

Rusijos karinėje strategijoje, pasak VSD, Baltarusijai yra skiriamas buferinės valstybės vaidmuo.

Lietuvos nacionalinio saugumo požiūriu Baltarusijos vaidmuo Rusijos kariniame planavime yra labai svarbus. Konflikto su Vakarais – NATO atveju, Rusija numato pasinaudoti Baltarusijos teritorija kaip placdarmu kovos veiksmams Vakarų kryptimi, tvirtina VSD.

Ataskaitoje minimos ir nesėkmingos Rusijos žvalgybos operacijos nukreiptos prieš Vakarus, atskleidžiančios Rusijos žvalgybos tarnybų nekompetenciją, iš ko lyg ir galima būtų daryti išvadą, kad realios grėsmės tokios tarnybos Vakarams nekelia. Tačiau būtent šiuo aspektu jokio vertinimo saugumo požiūriu VSD nepateikia. Ataskaitoje konstatuojama tik tai, jog „Rusijos žvalgyba taikos metu vykdo agresyvias, nusistovėjusias normas laužančias ir ciniškas operacijas prieš Vakarus“

Taip pat VSD atkreipia dėmesį, jog Rusija savo žvalgybines operacijas prieš Lietuvos piliečius perkelia į savo teritoriją, kadangi Lietuvoje tą daryti darosi sudėtinga. Taip pat naudojasi Baltarusijos žvalgybos pajėgumais.

Kibernetinių grėsmių skyriuje teigiama, jog Rusija labiausia domisi šalių infrastruktūros-energetikos sektoriumi, jų nuotolinio valdymo sistemomis. 2018 metais, praneša VSD, fiksuoti Rusijos bandymai vykdyti Lietuvos energetikos sektoriaus sisteminę žvalgybą.

Kalbant apie Rusijos propagandą – čia nieko naujo – „propaganda liejasi laisvai“, konstatuoja VSD, todėl mes (infa.lt) to neaptarinėsime – ši tema kasdien rutuliojama plačiojoje žiniasklaidoje ir TV.

VSD savo ataskaitoje aprašė ir Baltarusijos naujai statomos Astravo AE klausimą, pažymėdamas, jog ši AE – neatitinka saugos standartų ir yra komerciškai nepagrįsta. Baltarusija ir „Rosatom“ slepia tikrąją situaciją AE statybose, o jų atstovai manipuliuoja palankiais Baltarusijai ENSREG ataskaitos rezultatais: nepaiso užfiksuotų trūkumų, teigdami, jog AE atitinka tarptautinius saugos reikalavimus, neįgyvendina pateiktų rekomendacijų.

Ataskaitoje pabrėžiama, jog „Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybų santykiai išlieka nelygiaverčiai, nes Rusijos tarnybos diktuoja sąlygas Baltarusijos tarnyboms“.

Ir čia VSD ataskaitoje atsiranda naujas veiksnys, kurio nebuvo niekada anksčiau – Kinija

Saugumo tarnybos fiksuoja faktus, kai Kinijos žvalgyba, siekdama gauti ją dominančios informacijos mėgina verbuoti Lietuvos piliečius.

„Augant Kinijos ekonominėms ir politinėms ambicijoms Vakaruose, agresyvėja Kinijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikla ne tik kitose NATO ir ES šalyse, bet ir Lietuvoje. Čia veikia dvi Kinijos žvalgybos tarnybos – Valstybės saugumo ministerija ir Karinės žvalgybos direktoratas”, – praneša Valstybės saugumo departamentas

„Lietuvoje Kinijos žvalgyba ieško jiems tinkamų taikinių – sprendimų priėmimo galią turinčių asmenų, taip pat kitų asmenų, simpatizuojančių Kinijai ir turinčių politinio poveikio svertų, siekia juos paveikti dovanomis, nemokamomis kelionėmis į Kiniją, apmoka ten organizuojamus mokymus. Suteiktas paslaugas ir dovanas Kinija linkusi vertinti kaip įpareigojančias palaikyti Kinijai naudingus politinius sprendimus. Per Kinijos žvalgų apmokėtas keliones į Kiniją Lietuvos piliečiai yra verbuojami. Atsižvelgiant į augantį Kinijos žvalgybos ir saugumo tarnybų aktyvumą NATO ir ES šalyse, tikėtina, kad ilgalaikėje perspektyvoje Kinijos žvalgybinė veikla Lietuvoje taip pat plėsis“ – rašoma VSD ataskaitoje.

Kokių priemonių VSD ėmėsi prieš šias Kinijos keliamas grėsmes ataskaitoje neinformuojama, todėl galima daryti prielaidą, jog jokių..

Grėsmių vertinimo ataskaitoje daug rašoma apie tarptautinius įvykius ir procesus, pavyzdžiui apie Sirijos karą, Libiją, apie nelegalią globalią migraciją ir kitus įvykius bei procesus, kuriems Lietuva neturi jokios įtakos, nes nevykdo aktyvios nuosavos politikos šiais klausimais. Net globalios migracijos klausimu Lietuvos Seimas nubalsavo taip, kaip buvo pasiūlyta „iš aukščiau“, nesusipažinęs su dokumente išdėstyta medžiaga, jos neaptaręs nei su visuomene, nei posėdžių metu.

Savo ataskaitos reziume VSD pateikia prognozes, kuriose iš esmės pažymima, jog artimiausioje ateityje nesikeis niekas iš to, kas jau vyko iki šiol – nei krypties, nei stiprėjimo požiūriu kalbant apie Rusiją, o apie Kiniją – VSD optimizmu nespindi:

„Atsižvelgiant į didėjantį Kinijos žvalgybos ir saugumo tarnybų aktyvumą NATO ir ES šalyse, tikėtina, kad ilgalaikėje perspektyvoje Kinijos žvalgybinė veikla Lietuvoje taip pat plėsis“.

Reikėtų atkreipti dėmesį, jog šiemet pateikiamoje grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje nieko neminima apie Lietuvos visuomenės viduje vykstančius procesus, ir juose dalyvaujančius žmones, tuo tarpu anksčiau net kai kurie signatarai ir buvę Seimo nariai buvo įtraukti į šiuos sąrašus. Kažkas pasikeitė ir VSD nebemato anksčiau buvusių grėsmių?

Apibendrinant galima pasakyti, jog grėsmių sąrašas, atsižvelgiant į VSD prognozes tik pasipildys naujomis grėsmėmis. Ramaus gyvenimo galime nesitikėti. Lengvo – tuo labiau.

  VSD 2019 - Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas (1,5 MiB, 4 904 atsisiuntė)