infa.lt

nuotrauka: sportadictos.com

„60-mečiai žmonės, kenčiantys nuo dėmesio koncentracijos ar refleksinių gebėjimų sutrikimų, pagerino savo kognityvinius gebėjimus reguliaraus fizinio aktyvumo dėka“, – rašo Le Monde žurnalistas Pascale Santi.

„Yra žinoma, jog fizinis aktyvumas padeda išsaugoti sveikas smegenis ir kognityvinius sugebėjimus. Tačiau tyrimo, publikuoto Amerikos neurologijos akademijos žurnale Neurology rezultatai, gauti profesoriaus Džeimso Bliumentalio (James Blumenthal) vadovaujamo kolektyvo, sako apie kai ką daugiau. Nes buvo tiriami žmonės, jau kenčiantys nuo kognityvinių sutrikimų.

Mokslininkai ištyrė 160 žmonių, kurių vidutinis amžius sudarė 65 metus, nekenčiančių nuo demencijos, griežta šio žodžio prasme, tačiau besiskundžiančių refleksinių sugebėjimų problemomis, kognityviniai sutrikimais, ir dėmesio koncentracijos sutrikimais“, – rašoma straipsnyje.

„Prieš tyrimo pradžią šie savanoriai turėjo vieną ar keletą rizikos faktorių, tokių kaip hipertonija, hipercholesteronemija ar sėdimas gyvenimo būdas. Jie buvo suskirstyti į keturias grupes: „Tik fiziniai pratimai“, „tik dieta“, „fiziniai pratimai ir dieta“, „dietinis švietimas“, – pristatoma straipsnyje.

„Tie, kas užsiiminėjo „tik sportu“, turėjo po tris kartus į savaitę treniruotis po 45 minutes, iš kurių 10 minučių buvo skirta apšilimui, palyginus intensyviu tempu ir toliau sekusių aerobinių pratimų (ėjimas, bėgimas, važinėjimas dviračiu gatvėje ar patalpoje), pirmuosius tris mėnesius – stebint kardiologijos reabilitaciniame centre.

Toliau,sekančių trijų mėnesių eigoje tyrimo dalyviai atlikdavo tuos pačius pratimus pas save namuose, nesilaikydami specialios dietos. Rezultatai buvo akivaizdūs: tiems, kas užsiėmė fiziniais pratimais akivaizdžiai pagerėjo vykdomosios funkcijos, lyginant su savanoriais, vedančiais sėdimą gyvenimo būdą“, – nurodo straipsnio autorius.

„Tyrimo pradžioje vidutinis kognityvinis savanorių amžius buvo nustatytas 93 metų ribose. Tai yra, 28 metais viršijo jų biologinį amžių“, – patikslina profesorius Bliumentalis. Praėjus pusmečiui šis skaičius nusileido iki 84 metų grupėje „fiziniai pratimai ir dieta“.

Kitaip tariant smegenys atjaunėjo beveik 10 metų. Tačiau pas kontrolinės grupės savanorius, kuriems kartą į savaitę buvo skambinama ir buvo duodamos dietologinės rekomendacijos, smegenys dar labiau paseno“, – rašoma straipsnyje.

Kuo paaiškinami tokie rezultatai?

„Pasak neurotrofinės hipotezės, veikiant pasikartojantiems fiziniams pratimams organizmas gamina ir išlaisvina baltymus, besikaupiančius atitinkamose galvos smegenų zonose ir darančius tiesioginę įtaką smegenų plastiškumui“, – sako vienas iš tyrėjų profesorius Michel Audiffren iš kognityvinių tyrimų centro (Poitiers universitetas CNRS)

„Iššūkis slypi tame, kad paskatintume pagyvenusius žmones daugiau judėti ir pašalinti egzistuojančius stabdžius ir barjerus, sukuriant uždarą ratą, kur pagrindiniu svertu yra noras pakeisti savo elgesį“, – pabrėžia tyrėja iš CNRS Natali Andre,

O tam amžius neturi reikšmės“, – reziumuoja straipsnio autorius.

Gerbiamas skaitytojau (-a), jei manote, kad medžiaga, teikiama „infa.lt” buvo jums nors truputį naudinga, jūs galite prisidėti paremdami svetainę SMS ar kitu Jums patogiu būdu