infa.lt

Rekonkista. Išsivadavimo istorija

Rekonkista. Išsivadavimo istorija

gruodžio 20
19:522018

Statula Sidui Sevilijoje

Skambus žodis „Rekonkista“ (reconquista) slepia savyje iš tiesų herojišką istoriją apie krikščionių kovą, atkariaujant Pirėnų pusiasalio teritorijas iš jas užgrobusių maurų-musulmonų. Beje, šis žodis verčiant iš ispanų kalbos tą ir reiškia „atkariavimą“.

Išlaisvinimo procesas vyko iš tiesų ilgai: nuo VIII amžiaus pabaigos iki XV amžiaus pabaigos. Radjardas Kiplingas kartą yra pasakęs: „Vakarai yra Vakarai, o Rytai yra Rytai, ir jie niekada nesusieis“, ir su tuo sunku ginčytis. Skirtinga gyvenimo filosofija ir pasaulėjauta visada šių dviejų pusių susitikimą privesdavo išimtinai prie susidūrimų ir nesutaikomų karų. Pirėnų pusiasalio užėmimo, kurį įvykdė arabai, metu.

Ispanija kaip tokia tada dar neegzistavo. Šioje teritorijoje driekėsi vestgotų karalystė – genčių, atėjusių į šias žemes po Romos imperijos žlugimo. IV amžiuje vestgotai išpažino arijonizmą – tai nekanoninė krikščionybės interpretacija, kurioje svarbiausia yra žmogiška Kristaus kilmė. Katalikų bažnyčia tokią tikėjimo versiją pripažino erezija, ir sekančių trijų amžių eigoje katalikybė vis tik nugalėjo bei įgavo oficialios vestgotų karalystės religijos statusą.

Eilinio vestgotų rūmų perversmo metu viena iš jo organizatorių grupių kreipėsi sąjungininkiškos pagalbos į savo kaimynus – Arabijos kalifatą valdomą Omejadų dinastijos. Arabai senokai siekė derlingų Andalūzijos žemių ir mielai sutiko dalyvauti nuverčiant karalių Rodrigą, tuo metu esantį valdžioje. Tada dar niekas negalėjo pagalvoti, kad paprasto karinio susitarimo pasekmės pasirodys tokios pragaištingos.

Kalifatui buvo pasiūlyta sumušti Rodrigo armiją, o mainais gauti Toledo miesto iždą. Tik tiek. Rodrigo žūtis viename iš mūšių apsprendė visos vestgotų karalystės likimą. Jau link VII amžiaus vidurio kalifatas užėmė didžiąją šiuolaikinės Ispanijos ir Portugalijos teritorijos dalį. Buvo sukurta arabiška valstybė, pavadinta Al Andalus. Pabėgėliai Romos popiežiui atnešdavo liūdnų žinių: krikščionybei Pirėnų pusiasalyje atėjo galas. Nenugalėta išliko tik viena dalis, esanti pusiasalio šiaurėje. Susikūrusi joje karalystė vadinosi Asturija.

Stebėtina tai, jog užgrobtų teritorijų gyventojai masiškai priimdavo islamą. Žinoma, kai kur plykstelėdavo krikščionių sukilimai, tačiau tai vyko grobikiškos kampanijos užnugaryje ir pakankamai greitai buvo numalšinami. Visumoje, Omejadų dinastijos kalifai buvo tolimi nuo islamiškojo fanatizmo. Jie nevykdė agresyvios politikos okupuotų teritorijų gyventojų atžvilgiu, nesiekė jėga atversti užgrobtų žemių gyventojų į Islamą.

Užkariautojų kultūra gilia įsiskverbė į Ispanijos buitį. Tai atsiliepė visose žmonių gyvenimo sferose. Žemdirbystėje, gamtinių iškasenų srityje, architektūroje ir kituose menuose. Vyko žinių ir pažiūrų sintezė. Berberai gyveno šalia vestgotų, ispanų ir arabų. Tačiau pernelyg dideli mokesčiai ir, vis tik, vietos gyventojų priklausomybė nuo atėjūnų, žmonių gyvenimą darė nepakenčiamu. O ir kalifato vienybė buvo pakankamai nestabili. Didžiuliai atstumai ir susisiekimo sunkumai buvo apsunkinami konfliktais tarp politiškai viešpataujančios arabų mažumos ir berberų, sudariusių gyventojų-musulmonų daugumą.

Ir, kol kalifate buvo aiškinamasi kaip paskirstyti žemes ir valdžią, iš tos pačios neužimtosios Asturijos karalystės, kuri pradžioje buvo tik vėliava apjungianti partizanų būrius atsirado herojus Pelajus. Iki galo nėra aiški šio žmogaus kilmė, ir kokiu būdu jis stojo vadovauti Rekonkistai. Tačiau būtent jam vadovaujant musulmonai patyrė pirmąjį pralaimėjimą Kavadongos slėnyje.

Pamažu krikščionių būriai užimdavo silpnai ginamas teritorijas Pirėnų pusiasalio šiaurėje. Po pirmųjų pergalių pajuto tikėjimą savo jėgomis mušti ir sutriuškinti arabų pajėgas. Rekonkistos dalyviais buvo visi, nepriklausomai nuo socialinio statuso. Didžiulį palaikymą Rekonkistai teikė katalikų bažnyčia, tapusi ideologine parama būriams atkovojusiems žmonių žemes.

Rytuose atsirado Navaros ir Aragono karalysčių susivienijimas sudaręs Katalonijos grafystę. Kūrėsi riterių kryžiuočių ordinai, skelbę savo idėja užgrobtų teritorijų susigrąžinimą ir krikščionybės jose atgaivinimą. Šios organizacijos, neskaitant jų dalyvavimo mūšiuose padėdavo susitvarkyti buitį ir ūkį atkariautose teritorijose. Išsilaisvinimo judėjimo sėkmė, neskaitant riterių pergalių dar buvo įtakojama ir islamo šalininkų susiskaldymu.

732 metais prie Puatje įvyko didelis mūšis, tikra tautų kova, kurioje emyro kariuomenė buvo sutriuškinta ir išstumta, o pats emyras nukautas. Šis mūšis sustabdė musulmonų veržimąsi į Europą. 736 metais sukilę baskai kuriam laikui išvijo arabus iš Pamplonos. 750-aisiais krikščionių karalius Alfonso I eilės pergalių pasekoje atkovojo visą Galisiją. Pradedant XI amžiumi, Rekonkista nesulaikomai veržėsi į priekį. Aršios kovos eigoje, 1085 metais Alfonso IV prijungė Toledo miestą, anksčiau buvusį vestgotų sostine.

Po pergalės jis buvo laikomas atramos tašku kovoje su musulmonais. 1094 metais kastilų nacionalinis didvyris Rodrigo Diaz de Vivar, žinomas Sido vardu, užėmė Valensiją. XIII amžiuje prasidėjo karalystės suvienijimas ir atėjo laikas naujiems užkariavimams. 1137 metais Katalonija prisijungė prie Aragono karalystės 1212 metų pavasarį popiežius Inocentas III skelbia kryžiaus žygį prieš netikėlius, atleisdamas visas nuodėmes kryžiuočiams. Birželio 16, Las Navas de Tolos mūšyje pati didžiausia skaičiumi krikščionių kariuomenė visiškai sutriuškina Almohado kalifato valdančiųjų armiją. Musulmoniškosios Ispanijos galia buvo sugriauta visiems laikams.

Tai – Rekonkistos posūkio taškas. Kastilijos karalystė prisijungė Seviliją ir Kordobą, o iki amžiaus pabaigos jos kariuomenė pasiekė pietinį šalies pasienį. Kalifato bandymai kreiptis į sąjungininkus nedavė kažkokių apčiuopiamų rezultatų. Paskutiniu musulmonų atramos punktu tapo Granada, kurią jie atidavė 1492 metais, spaudžiant Kastilijos karaliui Ferdinandui II.

Už savo sėkmę Rekonkista turėjo dėkoti ne tik krikščionių kariams. Didelį vaidmenį suvaidino krikščionių pasirengimas tartis su musulmonais ir suteikti jiems teisę gyventi krikščioniškose valstybėse, išsaugant savo tikėjimą, kalbą ir papročius. Pavyzdžiui, Valensijoje šiaurinės teritorijos buvo beveik pilnai išvalytos nuo musulmonų, centriniuose ir pietiniuose rajonuose, neskaitant paties Valensijos miesto, gyveno pagrindinai nudecharai (musulmonai, kuriems buvo leista pasilikti).

Rekonkista atnešė gilias permainas politiniame ir dvasiniame Pirėnų pusiasalio tautų gyvenimuose. Labai išaugo bažnyčios vaidmuo. Tačiau kaudamiesi už „šventą tikėjimą“ ispanai tame matė ir nacionalinį tikslą – gimtosios šalies išlaisvinimą nuo svetimšalių jungo, o ne išaukštintų mistinių idealų įgyvendinimą. Su Rekonkista taip pat susijęs tautų formavimosi procesas – ispanų, katalonų, baskų, portugalų ir galisų, jų nacionalinės kultūros, nacionalinio charakterio vystymosi.

Po Pirėnų pusiasalio išlaisvinimo Ispanija tapo vieninga valstybe, ateityje diktavusia istorijos eigą ir ilgą laiką išlikusia viena iš galingiausių žaidėjų pasaulio politinėje arenoje.

Septyni bebaimės kovos amžiai su grobikais padovanojo pasauliui tautą, kurios heroizmas apdainuotas daugybėje literatūros kūrinių. Tautą, kurios nacionalinė idėja paremta tikru, septynių amžių trukmės žygdarbiu.

šaltinis: wikipedija ir kiti interneto resursai

komentarai 3

  1. Algirdas   -  2018-12-21, 05:10

    Nepasirašytas straipsnis, ypač su itin aiškiai matoma kryptim, vadinamas propaganda. Infa, jums riebus minusas. Beje, nepasirašytų straipsnių yra pasitaikę ir anksčiau ir net ne kartą.

    Atsakyti
  2. Algirdas   -  2018-12-22, 01:43

    šaltinis: wikipedija ir kiti interneto resursai

    Aaa, o aš maniau infa.lt ne MIP

    Atsakyti
  3. regis   -  2018-12-22, 07:11

    geras, 700 metų kovų. Faktiškai civilizacijų kova. Laimėjo krikščionybė. Įkvepia.

    Atsakyti

Rašyti Atsiliepimą

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.


Taip pat skaitykite:

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

Apklausa

Ar palaikytumėte naują, konservatorių krikščioniškomis vertybėmis paremtą partiją?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...
Žmogus gyvenime ir paskui [1]

Žmogus gyvenime ir paskui [1]

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
Algimantas Rusteika. Mūsų laikų herojai

Algimantas Rusteika. Mūsų laikų herojai

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
„Pirkėjai svarsto, kad laikas atkurti „Lenkijos ir Lietuvos kunigaikštystę“, – teigia „valstietis“ R. Šarknickas

„Pirkėjai svarsto, kad laikas atkurti „Lenkijos ir Lietuvos kunigaikštystę“, – teigia „valstietis“ R. Šarknickas

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
Mindaugas Sinkevičius: Viešosios paslaugos ir privatus verslas – (ne)suderinama?

Mindaugas Sinkevičius: Viešosios paslaugos ir privatus verslas – (ne)suderinama?

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
Arvydas Daunys. Mokyklos neturi jokių galių auklėti mūsų vaikus ar įtakoti jų elgesį

Arvydas Daunys. Mokyklos neturi jokių galių auklėti mūsų vaikus ar įtakoti jų elgesį

komentarai 9Skaityti visą įrašą
Arkadijus Vinokuras. Mes sergame baime

Arkadijus Vinokuras. Mes sergame baime

komentarai 2Skaityti visą įrašą
Ž.Pavilionis teigia Romuvą veikiant pagal Putino ideologų politiuką, tačiau neigia kaltinęs ją dirbant Rusijos tarnyboms

Ž.Pavilionis teigia Romuvą veikiant pagal Putino ideologų politiuką, tačiau neigia kaltinęs ją dirbant Rusijos tarnyboms

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
Vytautas Landsbergis. Giminės

Vytautas Landsbergis. Giminės

komentarai 2Skaityti visą įrašą
Prezidentas pasveikino Seimą rudens sesijos pradžios proga bei priminė bendrą siekį – Gerovės valstybę

Prezidentas pasveikino Seimą rudens sesijos pradžios proga bei priminė bendrą siekį – Gerovės valstybę

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
Vaidas Navickas. Veidrodėli, pasakyk, kas pasaulyje konkurencingiausia?

Vaidas Navickas. Veidrodėli, pasakyk, kas pasaulyje konkurencingiausia?

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
Requiem mano Rugsėjo 11-ajai

Requiem mano Rugsėjo 11-ajai

komentarai 3Skaityti visą įrašą
Gabrielius Landsbergis sveikina Prezidento idėjas, tačiau nerimauja, kad jos bus numarintos valdančiosios daugumos

Gabrielius Landsbergis sveikina Prezidento idėjas, tačiau nerimauja, kad jos bus numarintos valdančiosios daugumos

komentarai 3Skaityti visą įrašą
Statybų sektoriui būtina revoliucija

Statybų sektoriui būtina revoliucija

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
Lidžita Kolosauskaitė. Ką aš pasakyčiau savo vaikui

Lidžita Kolosauskaitė. Ką aš pasakyčiau savo vaikui

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
Naujas (senas) ligų sezonas ir kasmet besikartojančios epideminės naujienos

Naujas (senas) ligų sezonas ir kasmet besikartojančios epideminės naujienos

komentarai 6Skaityti visą įrašą
Žmogumi gimti lengviau, nei žmogumi ir numirti (6)

Žmogumi gimti lengviau, nei žmogumi ir numirti (6)

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
Algimantas Rusteika. Nacionaliniai valdžios medžioklės ypatumai

Algimantas Rusteika. Nacionaliniai valdžios medžioklės ypatumai

komentarai 2Skaityti visą įrašą
Ugnius Kiguolis vs DELFI

Ugnius Kiguolis vs DELFI

komentarų 10Skaityti visą įrašą
Sveikatos ministerija pripažino, jog medikai netinkamai skiria ir dozuoja vaistus, dėl ko kyla rizika pacientų sveikatai

Sveikatos ministerija pripažino, jog medikai netinkamai skiria ir dozuoja vaistus, dėl ko kyla rizika pacientų sveikatai

komentarai 2Skaityti visą įrašą
Žmogumi gimti lengviau, nei žmogumi ir numirti (5)

Žmogumi gimti lengviau, nei žmogumi ir numirti (5)

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
Kaip „profesionalai“ portfelius pardavinėja?

Kaip „profesionalai“ portfelius pardavinėja?

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
Algimantas Rusteika. Ar dabar išeitume į Baltijos kelią?

Algimantas Rusteika. Ar dabar išeitume į Baltijos kelią?

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
Lidžita Kolosauskaitė. Nelaimingumo anatomija: Ko jie visi liūdi?

Lidžita Kolosauskaitė. Nelaimingumo anatomija: Ko jie visi liūdi?

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
Kiek kainuoja šeimai valstybės „Pagalbos planas“

Kiek kainuoja šeimai valstybės „Pagalbos planas“

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą

Atsiliepimai

Nu joa... kol vaikai patirs tai ką patiria mokyklose ir kol su jais nekalbės apie...

Atsakingus, kultūringus žmones turi užauginti tėvai, o ne mokykla....

Autoriaus mintys manau nesvetimos daugeliui nors truputi mastanciu zmoniu. Kita kalba, kiek yra tu mastanciu...

:D:D:D:D super....

juk jau rašiau, kad iš statytinio nausėdos veiksmų matosi, kad lietuvos valstybinė kalba labiausiai tikėtina...

panašu į psichinio ligonio sapaliones. Beskaitant eilėraštuką susidarė įspūdis, kad skaitau žudiko maniako memuarus....

Ir,nesikeik tu,zmogau.... Visi keikia norvegu barnevernet ar kaip ten jie,cia.gi lygu lygu. Slubo vokiecio su...

Pagarba mastančiaim tautiečiui, pagarba....

Paskutinė pastraipa "nuo to laimėtų visi" būtent parodo, ko sionistams reikia mažiausiai - kad visuomenėje...

Kodėl nepasakyti tiesiai šviesiai-tai yra kuo tikriausias pasaulį valdančios žydijos suplanuotas RASINIS lietuvių tautos ir...

negaliu žiūrėti į prostituto šimašiaus snukį. Įdomu kiek jis gavo už Vilniaus Vandenų prichvatizavimo aferą?...

Debiliška direktotrė. Draudimas rūkyti tiesiog šiaip sau, o ne dėl to, kad rūpėtu moksleivių sveikata....

kas atsisakė lietuvos identiteto? Aa... - LIETUVOS LOVIAKRIUKSIAI! Tad apie kokią okupaciją kalbama? Kai buvo...

VTAĮT: Tėvai gali palikti vaikus pas senelius atostogoms be jokių įgaliojimų, jei jie patys randasi Lietuvoje

VTAĮT: Tėvai gali palikti vaikus pas senelius atostogoms be jokių įgaliojimų, jei jie patys randasi Lietuvoje

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
Mama iš N.Akmenės: jei susidūrei su tarnybomis, filmuok ir įrašinėk

Mama iš N.Akmenės: jei susidūrei su tarnybomis, filmuok ir įrašinėk

komentarai 6Skaityti visą įrašą
Švedija kaltina rusą Denis Lisov pagrobus nuosavus vaikus

Švedija kaltina rusą Denis Lisov pagrobus nuosavus vaikus

komentarų 11Skaityti visą įrašą
Supainioti embrionai: moteris išnešiojo ir pagimdė dvynukus, kurie pasirodė esą ne jos

Supainioti embrionai: moteris išnešiojo ir pagimdė dvynukus, kurie pasirodė esą ne jos

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
Mamos – Deimantės istorijos pratęsimas

Mamos – Deimantės istorijos pratęsimas

komentarai 3Skaityti visą įrašą
Jurga Lago. Apie staigų praturtėjimą

Jurga Lago. Apie staigų praturtėjimą

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
Ratas pasisuko: Italija oficialiai sugrąžino į dokumentus „tėvo“ ir „motinos“ sąvokas

Ratas pasisuko: Italija oficialiai sugrąžino į dokumentus „tėvo“ ir „motinos“ sąvokas

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
Mūsų vaikams labiau reikalingi įspūdžiai, o ne žaislai ir išmanūs įrenginiai

Mūsų vaikams labiau reikalingi įspūdžiai, o ne žaislai ir išmanūs įrenginiai

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
Arvydas Daunys. Šeima, kaip koncepcija, ideologija ir pasaulėžiūra

Arvydas Daunys. Šeima, kaip koncepcija, ideologija ir pasaulėžiūra

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
R. Karbauskis registravo „Vaiko teisių“ įstatymo pataisas – kas naujo?

R. Karbauskis registravo „Vaiko teisių“ įstatymo pataisas – kas naujo?

komentarai 2Skaityti visą įrašą
Pasvalyje – nesuvokiamas vaiko atėmimas: kaltina močiutę melu

Pasvalyje – nesuvokiamas vaiko atėmimas: kaltina močiutę melu

komentarai 3Skaityti visą įrašą
Profesorius V. Kasiulevičius: kaime gimusiam kūdikiui šansai mirti – keturis kartus didesni

Profesorius V. Kasiulevičius: kaime gimusiam kūdikiui šansai mirti – keturis kartus didesni

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
Lietuva su raudonais balionais išėjo į gatves (nuotraukos)

Lietuva su raudonais balionais išėjo į gatves (nuotraukos)

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
Rasa Dijokaitė: Ko mokoma tėvų terorizavimo kursuose

Rasa Dijokaitė: Ko mokoma tėvų terorizavimo kursuose

komentarai 4Skaityti visą įrašą
Atimami vaikai. Negalima prisidengus kilniu tikslu skatinti sveiku protu nesuvokiamų reiškinių

Atimami vaikai. Negalima prisidengus kilniu tikslu skatinti sveiku protu nesuvokiamų reiškinių

komentarai 5Skaityti visą įrašą
Arvydas Daunys. Ar Lietuva po tokio smūgio į šeimą sugebės atsikelti?

Arvydas Daunys. Ar Lietuva po tokio smūgio į šeimą sugebės atsikelti?

komentarai 8Skaityti visą įrašą

Pasidalinkite su savo draugais

Sveiki, verta dėmesio: *Rekonkista. Išsivadavimo istorija* - nuoroda: https://infa.lt/27958/rekonkista-issivadavimo-istorija/