infa.lt

Nenugalimosios Saulės gimimo diena – Kalėdos

Nenugalimosios Saulės gimimo diena – Kalėdos

gruodžio 24
01:11 2018

Juozas IVANAUSKAS

Kauno Tautinės kultūros centro dėstytojas, etnologas Aleksandras ŽARSKUS, knygų „Aš iki gimimo”, „Gimimo slėpinys”, „Savęs ieškojimas”, „Virsmų knyga” autorius, baigiantis metams dalinasi mintimis apie vieną didžiųjų metų švenčių – Kūčias ir Kalėdas. Garsusis lektorius savo paskaitose bei apmąstymuose gan savitai traktuoja šių švenčių kilmę ir prasmę, susiedamas pagoniškuosius šventės elementus su krikščionybe.

Netoli Kauno, Ringauduose gyvenantis etnologas A. Žarskus yra įsitikinęs, jog gilindamasis į senovinius papročius ir apeigas jis sustiprino savo tikėjimo pagrindus ir suprato, kad mūsų protėvių tikėjimas tikrai buvo gyvas ir, kad žmogus į Žemę ateina ne jos užkariauti, ne materialių dalykų prikurti, o išmokti MYLĖTI. Tas, kuriam pavyksta šią užduotį įvykdyti, tampa laimingas, kas nesupranta šitos savo paskirties – gyvenimą iššvaisto vėjais ir miršta, taip ir nesupratęs, kodėl nepajuto laimės.

◊♦◊♦

Kaip žinia, krikščioniškosios Kalėdos su Piemenėlių mišiomis, Dovydo žvaigžde bei inscenizuotomis prakartėlėmis bažnyčiose, sutampa su Žiemos virsmo tašku: nuo šiol, ilgėjusi naktis pradeda trumpėti, o dienos ilgėti. Simboliškai galime teigti, jog tai yra laikotarpis, kuomet šviesa nugali tamsą. Tad, kas gi yra tikrosios Kalėdos?

– Pirmiausia, reikėtų pažiūrėti, ką reiškia pats žodis „KALĖDOS”? Kodėl gi Kalėdos? Praktiškai, tiek krikščionys, tiek ir nekrikščionys teigia, jog tai yra krikščioniškas pavadinimas. Sovietmečiu tai buvo draudžiamas žodis ir Kalėdas liepta vadinti Saulės sugrįžimo švente. Tačiau iš tiesų, Kalėdos yra prosenoviškas pavadinimas, kilęs nuo veiksmažodžio „kalti”, „kalėti”. Tokiu metu, paprastai, gamta yra, kaip kalėjime, sukaustyta (nors šiemet gruodis – gan keistas), o paskui, tarytum, išsiveržia į laisvę. Iki Kalėdų visa gamta linksta į nuovargį, atmirimą ir sukaustymą, į patį žemiausią Rėdos rato tašką, o nuo Kalėdų Saulė jau po truputį, po truputį pradeda artėti, tartum, išsilaisvina.

Iš tikrųjų, tai galėtume pavadinti Saulės sugrįžimo švente, tačiau senoviškasis šventės pavadinimas yra Kalėdos, o tariant slaviškai, lenkiškai – „Koliada”. Žinoma ir daugiau šio žodžio kilmės variantų, bet S.Daukantas buvo arčiausiai tiesos, teigdamas, jog Kalėdos yra nuo veiksmažodžio „kalti”, turinčio prasmę – nusikalėti, nuvargti, nukalti, nuploninti… Juk ir žolelė kalasi, ir viščiukai kalasi pro kiaušinio lukštą, bundant naujai gyvybei. Tame žodyje „Kalėdos” yra prieštara, žyminti linkio, lūžio tašką, kai viskas eina žemyn ir vėl pradeda kilti aukštyn, vėl atsigauna. Tai vienų metų pabaiga ir kitų pradžia. Senovėje Naujų Metų šventės nebūdavo, o buvo švenčiamos Kalėdos – senų metų pabaiga ir naujųjų pradžia, tai yra, likusios šešios dienos senosios kultūros tradicijose buvo šventinės dienos. Tas Naujųjų Metų šventimas atsirado, palyginti, neseniai, prieš kelis šimtus metų, gal prieš tūkstantmetį – dabar tai sunku tiksliai nustatyti.

Pagrindinis Kūčių valgis buvo kučia. Senovėje žmonės sakydavo „Be kučios nėra Kūčių”. O kas yra kučia? Ar tai kučiukai, sližikai?.. Ne, tai yra šutinti grūdai, bet kokia sėkla, turinti galią dygti, pupos, žirniai, kviečiai, avižos. Grūdas, prieš išdygdamas numiršta. Štai kur, grūde susiejama prasmė – kalti ir kaltis. Kučia – kūsti, liesėti ir atkusti, atsigauti. Šutinti grūdai – tai vienas iš pagrindinių, apeiginių patiekalų, kurį provoslavai nešdavo į cerkves laidotuvių proga. Šutinti grūdai ant altoriaus būdavo pašventinami ir kučia buvo valgoma per laidotuves. Mūsų senovės protėviai valgydavo kučią kapinėse, tad ir dabar yra išlikęs posakis: „Po smerties grūdais atiduosiu”… Šalia šutintų grūdų, kuriuos valgydavo kapinėse, dar atsiveždavo maišą grūdų, kuriuos išdalindavo pavargėliams. Senovėje apeiginiai valgiai išreikšdavo pačią šventės esmę. Juk būtent grūdas, krentantis į žemę, miršta ir prisikelia nauju želmeniu. Tuo būdu, išreiškiama bei apjungiama gyvybės ir mirties prieštara.

Vėlykų apeiginis valgis – kiaušinis, o Kūčių – grūdai. Bet tai, iš principo, yra tas pats simbolis. Man teko matyti Viduramžiais tapytą Kristaus gimimo paveikslą, kuriame pavaizduotas virš lopšio kabantis kiaušinis. Grūdai yra naudojami daugelyje apeigų, visuose virsmuose. Gimstant, per vestuves ir laidotuves – visur yra barstomi grūdai, valgomos košės. Jaunieji buvo barstomi grūdais, atėję kalėdotojai, irgi, barstydavo grūdus. Bet kokio virsmo, tame tarpe, ir Kalėdų prasmė – senojo mirimas ir naujo gimimas. Tas prosenoviškas Kalėdų pavadinimas su krikščionybe neturi nieko bendro. Paklauskite kunigų, ką reiškia Kūčios krikščioniška, katalikiška prasme, ir negausite jokio atsakymo.

Kodėl mes per Kūčias, Kalėdų išvakarėse, būtinai visa šeima susirenkame prie šventinio stalo? Ir kodėl nei prieš Vėlykas, nei prieš Sekmines nėra tokių išvakarių?.. O gi, todėl kad tai yra senųjų metų pabaiga, naujųjų pradžia, ir tai yra šeimos šventė. Mes, gi, visi išėjome iš šeimos ratelio ir visi senovės papročiai reikšdavo, kad visa šeima būtinai turi sugrįžti, susirinkti Kūčioms į namus (nors kitoms šventėms tai nėra būtina), o jei kas nesugrįždavo, būdavo paliekama tuščia vieta prie šventinio stalo. Tais metais mirusiems, irgi, būdavo paliekama tuščia vieta, nes iki mirties metinių mirusysis tebebuvo laikomas šeimos nariu. Kūčios – tai šeimos šventė.

Kaip rašė Mikalojus Katkus, Kūčių vakarą visi keliai tušti, niekas neina, nei važiuoja, visi jau seniai namuose. Netgi, vagį apgaubdavo Kalėdų nakties ramybė ir šventumas… Per Kūčias neinama į svečius, bet liekama savo šeimoje, ir pasikviečiami tik vieniši žmonės. Tai sena tradicija, kuri Vakarų Europoje jau išnyko, deja. Ten, jeigu ir yra Kūčių vakarienė, tai tik su riebia žąsimi. Lietuvoje Kūčios – tai ypatinga šeimos šventė, atspindinti senas tradicijas.

Ar tokie pamąstymai apie Kūčių ir Kalėdų švenčių kilmę ir prasmę reiškia tai, jog pirmieji krikščionys nešventė Kalėdų, o tik žymiai vėliau įsiliejo bei papildė šią tradiciją?

– Pirmieji krikščionys iš pradžių šventė tik dvi šventes: VĖLYKAS – Kristaus Prisikėlimą ir SEKMINES – Šventosios Dvasios atsiuntimo šventę. Kitų švenčių nebuvo ir visos kitos šventės krikščionių buvo sutrauktos iš tos kultūrinės aplinkos, kurioje jie gyveno. Pirmaisiais amžiais krikščionys, apskritai, nešventė Kristaus gimimo, o Regionas, netgi, rašė, kad krikščionims nedera švęsti kūno gimimo, kaip pagonims. Tik vėliau jie pradėjo švęsti Kristaus gimimo dieną, bet niekas nežinojo, kada jis yra gimęs. Todėl, vieni švęsdavo pavasarį, bundant gamtai, kiti – kitomis datomis.

Pirmą kartą Kalėdos pradėtos švęsti net ne Jeruzalėje, ne Rytuose, kur gimė Kristus, bet Vakaruose, Romoje 354 metais, gruodžio 25 dieną. Iš čia šventė plito į Rytus ir į kitus krikščioniškus kraštus. Tuometinė Bažnyčios vadovybė Kristaus gimimo šventę sutapatino su senovine indoeuropiečių švente, kuri buvo oficialiai švenčiama Romos imperijoje ir vadinama – „Dies natalis Solis invicti” arba, išvertus iš lotynų, „Nenugalimosios Saulės gimimo diena”. Taigi, ši data, jau kaip Kristaus gimimo šventė, lotyniškai buvo pavadinta „Dies natalis Domini nostri Jesu Christi” („Viešpaties Jėzaus Kristaus gimimo diena“). Saulė yra šviesa, o Kristus yra pasaulio šviesa, ir štai tokiu būdu, Kristaus gimimo dieną “prikabino” prie tos šventės, kuri nuo seno būdavo švenčiama.

Matyt, daugumai šiuolaikinių praktikuojančių lietuvių katalikų toks pagoniškos ir krikščioniškos šventės apjungimas nėra savaime suprantamas ir priimtinas dalykas? Ką manote apie tai?

– Senovės lietuviai savo Kūčias ir Kalėdas gruodžio 25 dieną šventė nuo neatmenamų laikų. Didžiausio gamtos nuovargio ir atsigavimo virsmą, naujo Rėdos rato pradžią krikščionys pasirinko kaip tinkamiausią datą švęsti Kristaus gimimą. Taip atstatomas istorinis teisingumas, kuris buvo nukentėjęs dėl įpročio visa ko atskaitos tašku laikyti krikščionybę, tarsi prieš krikščionybę nebūtų buvę jokios kultūros. O juk Kristaus mokymas buvo tik sėkla, kuri buvo pasėta į tuometinių kultūrų dirvą. Ši sėkla gražiai sudygo ir suvešėjo lietuviškos kaimo kultūros dirvoje. Taip suvešėjo, kad mes dažnai jau nebeskiriame, kas krikščioniška ir kas prosenoviška (pagoniška).

Juk iš esmės, senovės lietuvių švenčiamos Kūčios ir Kalėdos neturi nieko bendro su Kristaus gimimu, bet kažkodėl dauguma katalikų yra linkę manyti kitaip… Šiaip jau, mūsų tautos senos apeigos ir šventės kažkaip labai gerai dera tarpusavyje su krikščioniškomis. Jos viena kitą puikiausiai papildo. Nykstant seniems papročiams, krikščioniškos šventės praranda savo dvasingumą, aš taip drįsčiau sakyti. Dar gi visai neseniai, prieš Kūčias reikėdavo visas skolas atiduoti, su visais susitaikyti, visų atsiprašyti. O dabar, raskite šį paprotį, kuris siekia pačią giliausią senovę!.. Teliko tik prisiminimai. Anksčiau buvo savaime suprantama, jog eiti į naujus su senomis skolomis nedera. Nauji metai būdavo pradedami nuo švarios, naujos sąskaitos: atleisk tu man ir aš tau atleidžiu, kad ramiai galėtume švęsti šventas Kalėdas.

Jūsų nuomone, ar Kalėdos 21-e amžiuje iš tiesų praranda savo dvasinį turinį?

– Kad pajaustume Kalėdas yra būtinas adventas. Kai nėra to laukimo, kai nėra suvokiamas tas ėjimas į tamsą, į nežinią, tai nėra pajuntamas ir tikrasis Kalėdų džiaugsmas. Per visą šitą kalėdinį šurmulį mes iššvaistome visą tą džiaugsmą, kurį galėtume patirti per Kalėdas. Nėra to atsinaujinimo, vis tas pats ir tas pats. Tokiu atveju, ir Kalėdų rytas būna tik eilinė kalėdinio mėnesio pirkimo diena. Visko materialaus yra labai daug, mes tapome vartotojais. O juk dovanų pasikeitimo paprotys per Kalėdas atsirado, palyginti, neseniai.

Anksčiau vaikus apdovanodavo obuoliais, riešutais, vėliau – saldainiais, tačiau dovanas duodavo kalėdotojams. Kalėdotojai – tai mūsų senieji kunigai, vėliau pradėti vadinti ubagais. Jie ateidavo į namus su palaiminimais, su linkėjimais. Buvo tikima, kad jų kalėdiniai palinkėjimai pildosi ir už tai juos apdovanodavo. Štai kokios būdavo kalėdinės dovanos. Beje, kunigai – tai, vėl gi, prosenoviškas vardas, pasisavintas krikščionybės dvasiškių. Senovės kunigai tai buvo žmonės, sulaukę žilo plauko, kurie jau buvo metę visą tą šurmulingą gyvenimą. Lyginant su Vedų tradicijomis, Lietuvoje kunigai buvo tie patys „sanjasinai”, tai yra, vienuoliai.

Pas mus gyvavo nerašyta taisyklė: žmogus, sulaukęs žilo plauko, atsiradus anūkams, palikdavo visą ūkį ir žemę savo vaikams, o pats išeidavo į kalėdotojus, į kunigus – tikslu pasiruošti ateinančiai mirčiai, atsirišus nuo žemiškų gėrybių. Fiziniam kūnui irstant, dvasinis privalėjo stiprėti. Hiugsbergo kronikoje rašoma, kad Lietuvoje senovėje nebuvo nei pensininkų, nei pavargėlių, o tie kalėdotojai, ubagai arba kunigai būdavo sodinami pačioje garbingiausioje stalo vietoje, krikštasuolėje. Žodis ubagas arba kunigas – tai sinonimas, jis kildinamas nuo slaviškojo „u boga” (pas Dievą). Tais laikais ubagai – diedai buvo šventi žmonės, išlaikomi visuomenės, ir jų palinkėjimai pildydavosi.

Nors ir nesate nei ubagas, nei kunigas, tačiau, vis dėlto, ko jūs palinkėtumėte lietuviams Kalėdų proga?

– Net nežinau, ko būtų galima palinkėti?.. Galėčiau palinkėti linksmų Kalėdų, bet tai tik standartiška, nuvalkiota frazė, kuri praktiškai nieko nereiškia. Be abejo, visi palinkėjimai turi prasmę, bet žmogus privalo kažką pats atrasti, atjausti savo širdyje. Palinkėjimai ateina iš išorės, o tikrasis pojūtis savyje atrandamas kiekvieno individualiai. Aš palinkėčiau daugiau TYLOS, nes pagal mūsų seną tradiciją, tyla – tai kas šventa.

Kai sakydavo: „Vaikai, kad būtų šventa!”, – tai reikšdavo, kad būtų tylu. Ir toje tyloje gali gimti kažkas naujo, kažkoks naujas jausmas ar mintis, o triukšme, šurmulyje tikrai niekas gi negimsta. Kai einame į tylą, tai mes einame, tarsi, į tuštumą, bet kartu einame ir į pilnumą. Ir iš čia gali kažkas tai rastis, kažkas labai ypatingo, kitiems nepastebimo. Tyloje gali rastis tai, kas iš tikrųjų paliečia tavo tikrąją gyvybę, o išorinės dovanos paliečia tik mūsų išorinę gyvybę, tai yra, tik mūsų biologinį apvalkalą – kostiumą. Išorinės dovanos gali šiek tiek paskatinti tą vidinę gyvybę, bet tai nėra pagrindinis veiksnys. Svarbiausia, eiti į save, į tą TYLĄ…

komentarai 2

  1. Viltė    -  2018-12-24, 09:57

    Nuoširdus AČIŪ už nuostabų straipsnį. Jis taip reikalingas mums visiems, išvargintiems kasdienybės, nesusikalbėjimo, paskalų, intrigų, pavydo, nuoskaudų, ir norintiems nors kažkiek pailsėti vienumoje. Jis – tarsi nuoširdus Kalėdinis palinkėjimas, giliai paliečiantis kiekvieno mūsų širdį. Dvasingų šv. Kalėdų straipsnio Autoriams ir visiems, kurie jį perskaitys. Būkime dvasingi ir viltingi prie jaukaus ir tyro šv. Kūčių stalo, būkime džiugūs ir laimingi sulaukę švento Vaikelio, Kūdikėlio Jėzaus, Užgimimo kiekvieno iš mūsų širdyse. Gražių ir laimingų Švenčių.

    Atsakyti
  2. Teja    -  2018-12-24, 14:34

    Aciu autoriui, tai tikrai puikus straipsnis

    Atsakyti

Rašyti Atsiliepimą

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.


Taip pat skaitykite:

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

Apklausa

Ar Gitanas Nausėda kaip prezidentas pateisina jūsų lūkesčius šiai dienai?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...
Domenai ir hostingas
    Rasa Budbergytė. Ar žengsim žingsnį nuo gerovės valstybės turtingiesiems link gerovės visiems žmonėms?

Rasa Budbergytė. Ar žengsim žingsnį nuo gerovės valstybės turtingiesiems link gerovės visiems žmonėms?

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Kad Regionų politika būtų apie galimybes ir augimą

Kad Regionų politika būtų apie galimybes ir augimą

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Liberalai ragina Prezidentą stabdyti valstietišką Seimo cirką

Liberalai ragina Prezidentą stabdyti valstietišką Seimo cirką

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Lidžita Kolosauskaitė. Emocinis valgymas arba kaip iš M tapau XXL

Lidžita Kolosauskaitė. Emocinis valgymas arba kaip iš M tapau XXL

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Mobilusis laiškininkas rajonuose – reforma, kuri stringa

Mobilusis laiškininkas rajonuose – reforma, kuri stringa

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Totalaus primityvo epocha

Algimantas Rusteika. Totalaus primityvo epocha

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    „Susitelkime biudžeto svarstymui, o ne vieno režisieriaus kuriamam asmeninio keršto spektakliui“, – siūlo G. Landsbergis

„Susitelkime biudžeto svarstymui, o ne vieno režisieriaus kuriamam asmeninio keršto spektakliui“, – siūlo G. Landsbergis

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Kodėl siūlomi taršos ir nekilnojamojo turto mokesčiai skriaudžia skurdžiausiai gyvenančius?

Kodėl siūlomi taršos ir nekilnojamojo turto mokesčiai skriaudžia skurdžiausiai gyvenančius?

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Valstybė nesupranta, kad stiprinti šeimas apsimoka. Ar apsimeta nesuprantanti?

Valstybė nesupranta, kad stiprinti šeimas apsimoka. Ar apsimeta nesuprantanti?

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Viliaus Šapokos gerovės valstybės „planas chuliganas“: iš vienos ubagų kišenės išimsim, o į kitą įdėsim

Viliaus Šapokos gerovės valstybės „planas chuliganas“: iš vienos ubagų kišenės išimsim, o į kitą įdėsim

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Žmogus gyvenime ir paskui (4)

Žmogus gyvenime ir paskui (4)

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Kam naudingas ir kuo pavojingas Europai Turkijos puolimas Sirijoje?

Kam naudingas ir kuo pavojingas Europai Turkijos puolimas Sirijoje?

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Lidžita Kolosauskaitė. Atsargiai! Jus puola… grožio pramonė

Lidžita Kolosauskaitė. Atsargiai! Jus puola… grožio pramonė

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Kas geriau: Pranckietis be galvos ar nuogas karalius? Gero pasirinkimo nėra

Kas geriau: Pranckietis be galvos ar nuogas karalius? Gero pasirinkimo nėra

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Pirmasis N.Venckienės interviu: „Tai, kad aš esu grąžinama, nepadaro Lietuvos teisine valstybe.“

Pirmasis N.Venckienės interviu: „Tai, kad aš esu grąžinama, nepadaro Lietuvos teisine valstybe.“

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    R. Budbergytė perspėjo valdančiuosius: kaimus stumiate atgal į akmens amžių

R. Budbergytė perspėjo valdančiuosius: kaimus stumiate atgal į akmens amžių

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Astravo AE klausimas tampa negailestinga rinkimine kova, slepiama už tariamo susirūpinimo visuomene

Astravo AE klausimas tampa negailestinga rinkimine kova, slepiama už tariamo susirūpinimo visuomene

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Juos atpažinsite iš jų vaisių

Algimantas Rusteika. Juos atpažinsite iš jų vaisių

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Rusų generolas papasakojo kiek laiko reikia atsakomajam branduoliniam smūgiui

Rusų generolas papasakojo kiek laiko reikia atsakomajam branduoliniam smūgiui

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Įvardintas sekantis Rusijos prezidentas ir kokį postą prie jo užims V. Putinas

Įvardintas sekantis Rusijos prezidentas ir kokį postą prie jo užims V. Putinas

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Andrius Martinkus. Kokia Lietuvos valstybės buvimo prasmė?

Andrius Martinkus. Kokia Lietuvos valstybės buvimo prasmė?

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Žmogus gyvenime ir paskui (3)

Žmogus gyvenime ir paskui (3)

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    G. Paluckas apie santykius su Baltarusija: konservatoriai veidmainiauja

G. Paluckas apie santykius su Baltarusija: konservatoriai veidmainiauja

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Kas sieja atlikėją V. Baumilą ir Vilniaus merą R. Šimašių? – Jų gynėja tampa rusiška žiniasklaida

Kas sieja atlikėją V. Baumilą ir Vilniaus merą R. Šimašių? – Jų gynėja tampa rusiška žiniasklaida

komentarai 6 Skaityti visą įrašą

Atsiliepimai

Nieko jie nepastatė, gal nebent kelias palapines. Blogiausia, kad teko taip skubiai rinktis žaislus, kad...

O jie tas bazes pastatė nuo nulio?...

Nesuprantu, kaip gali būti 127 metai po D. Karnegio mirties, jeigu jis mirė 1955 metais,...

Tai kas per daikts ta demokratija yra?...

Tiesiog idealus mūsų valdžiagyvių klonas....

P

kur gauti prancūziškų mielių...

gražių paveiksliukų galerija: liaudiesmenas.livejournal.com...

ka cia jau ir komentoti,viskas jau senai aisku kad mokesciai kaip kilo taip ir kils...

,,svarbu tai, kokį žmogų jis pažadina mumyse. Ji turi daryti mus geresniais. Ji turi įkvėpti."-esme...

JO

Jūs manote, kad valstybė, t.y. visi mokesčių mokėtojai turi mokėti visiems tėvams po 2000 eu/mėn...

Kastuvelis ir duobute is the BEST ECO WC :)...

5G belaidis ryšys ... pramonė NENURODĖ, kad jis yra saugus jūsų sveikatai ar privatumui -...

kompostuojantis tualetas - daro tą patį, tačiau jo kaina iki 20 eu. tiesa - kompostuojantis...

kaimo tualetas - duobė - tas pats, nenešantis žydui pelno...

    Kelias į didelę meilę eina per didelę klaidą

Kelias į didelę meilę eina per didelę klaidą

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Valstybė nesupranta, kad stiprinti šeimas apsimoka. Ar apsimeta nesuprantanti?

Valstybė nesupranta, kad stiprinti šeimas apsimoka. Ar apsimeta nesuprantanti?

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Dešimtys ar net šimtai tūkstančių žygiuoja Paryžiuje, kad vaikai turėtų teisę į tėvą

Dešimtys ar net šimtai tūkstančių žygiuoja Paryžiuje, kad vaikai turėtų teisę į tėvą

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Mūsų suaugę vaikai

Mūsų suaugę vaikai

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    VTAĮT: Tėvai gali palikti vaikus pas senelius atostogoms be jokių įgaliojimų, jei jie patys randasi Lietuvoje

VTAĮT: Tėvai gali palikti vaikus pas senelius atostogoms be jokių įgaliojimų, jei jie patys randasi Lietuvoje

komentarai 4 Skaityti visą įrašą
    Mama iš N.Akmenės: jei susidūrei su tarnybomis, filmuok ir įrašinėk

Mama iš N.Akmenės: jei susidūrei su tarnybomis, filmuok ir įrašinėk

komentarai 6 Skaityti visą įrašą
    Švedija kaltina rusą Denis Lisov pagrobus nuosavus vaikus

Švedija kaltina rusą Denis Lisov pagrobus nuosavus vaikus

komentarų 11 Skaityti visą įrašą
    Supainioti embrionai: moteris išnešiojo ir pagimdė dvynukus, kurie pasirodė esą ne jos

Supainioti embrionai: moteris išnešiojo ir pagimdė dvynukus, kurie pasirodė esą ne jos

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Mamos – Deimantės istorijos pratęsimas

Mamos – Deimantės istorijos pratęsimas

komentarai 4 Skaityti visą įrašą
    Jurga Lago. Apie staigų praturtėjimą

Jurga Lago. Apie staigų praturtėjimą

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Ratas pasisuko: Italija oficialiai sugrąžino į dokumentus „tėvo“ ir „motinos“ sąvokas

Ratas pasisuko: Italija oficialiai sugrąžino į dokumentus „tėvo“ ir „motinos“ sąvokas

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Mūsų vaikams labiau reikalingi įspūdžiai, o ne žaislai ir išmanūs įrenginiai

Mūsų vaikams labiau reikalingi įspūdžiai, o ne žaislai ir išmanūs įrenginiai

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Arvydas Daunys. Šeima, kaip koncepcija, ideologija ir pasaulėžiūra

Arvydas Daunys. Šeima, kaip koncepcija, ideologija ir pasaulėžiūra

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    R. Karbauskis registravo „Vaiko teisių“ įstatymo pataisas – kas naujo?

R. Karbauskis registravo „Vaiko teisių“ įstatymo pataisas – kas naujo?

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Pasvalyje – nesuvokiamas vaiko atėmimas: kaltina močiutę melu

Pasvalyje – nesuvokiamas vaiko atėmimas: kaltina močiutę melu

komentarai 4 Skaityti visą įrašą
    Profesorius V. Kasiulevičius: kaime gimusiam kūdikiui šansai mirti – keturis kartus didesni

Profesorius V. Kasiulevičius: kaime gimusiam kūdikiui šansai mirti – keturis kartus didesni

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą

Pasidalinkite su savo draugais

Sveiki, verta dėmesio: *Nenugalimosios Saulės gimimo diena - Kalėdos* - nuoroda: https://infa.lt/27946/nenugalimosios-saules-gimimo-diena-kaledos/