infa.lt

Nenugalimosios Saulės gimimo diena – Kalėdos

Nenugalimosios Saulės gimimo diena – Kalėdos

gruodžio 24
01:112018

Juozas IVANAUSKAS

Kauno Tautinės kultūros centro dėstytojas, etnologas Aleksandras ŽARSKUS, knygų „Aš iki gimimo”, „Gimimo slėpinys”, „Savęs ieškojimas”, „Virsmų knyga” autorius, baigiantis metams dalinasi mintimis apie vieną didžiųjų metų švenčių – Kūčias ir Kalėdas. Garsusis lektorius savo paskaitose bei apmąstymuose gan savitai traktuoja šių švenčių kilmę ir prasmę, susiedamas pagoniškuosius šventės elementus su krikščionybe.

Netoli Kauno, Ringauduose gyvenantis etnologas A. Žarskus yra įsitikinęs, jog gilindamasis į senovinius papročius ir apeigas jis sustiprino savo tikėjimo pagrindus ir suprato, kad mūsų protėvių tikėjimas tikrai buvo gyvas ir, kad žmogus į Žemę ateina ne jos užkariauti, ne materialių dalykų prikurti, o išmokti MYLĖTI. Tas, kuriam pavyksta šią užduotį įvykdyti, tampa laimingas, kas nesupranta šitos savo paskirties – gyvenimą iššvaisto vėjais ir miršta, taip ir nesupratęs, kodėl nepajuto laimės.

◊♦◊♦

Kaip žinia, krikščioniškosios Kalėdos su Piemenėlių mišiomis, Dovydo žvaigžde bei inscenizuotomis prakartėlėmis bažnyčiose, sutampa su Žiemos virsmo tašku: nuo šiol, ilgėjusi naktis pradeda trumpėti, o dienos ilgėti. Simboliškai galime teigti, jog tai yra laikotarpis, kuomet šviesa nugali tamsą. Tad, kas gi yra tikrosios Kalėdos?

– Pirmiausia, reikėtų pažiūrėti, ką reiškia pats žodis „KALĖDOS”? Kodėl gi Kalėdos? Praktiškai, tiek krikščionys, tiek ir nekrikščionys teigia, jog tai yra krikščioniškas pavadinimas. Sovietmečiu tai buvo draudžiamas žodis ir Kalėdas liepta vadinti Saulės sugrįžimo švente. Tačiau iš tiesų, Kalėdos yra prosenoviškas pavadinimas, kilęs nuo veiksmažodžio „kalti”, „kalėti”. Tokiu metu, paprastai, gamta yra, kaip kalėjime, sukaustyta (nors šiemet gruodis – gan keistas), o paskui, tarytum, išsiveržia į laisvę. Iki Kalėdų visa gamta linksta į nuovargį, atmirimą ir sukaustymą, į patį žemiausią Rėdos rato tašką, o nuo Kalėdų Saulė jau po truputį, po truputį pradeda artėti, tartum, išsilaisvina.

Iš tikrųjų, tai galėtume pavadinti Saulės sugrįžimo švente, tačiau senoviškasis šventės pavadinimas yra Kalėdos, o tariant slaviškai, lenkiškai – „Koliada”. Žinoma ir daugiau šio žodžio kilmės variantų, bet S.Daukantas buvo arčiausiai tiesos, teigdamas, jog Kalėdos yra nuo veiksmažodžio „kalti”, turinčio prasmę – nusikalėti, nuvargti, nukalti, nuploninti… Juk ir žolelė kalasi, ir viščiukai kalasi pro kiaušinio lukštą, bundant naujai gyvybei. Tame žodyje „Kalėdos” yra prieštara, žyminti linkio, lūžio tašką, kai viskas eina žemyn ir vėl pradeda kilti aukštyn, vėl atsigauna. Tai vienų metų pabaiga ir kitų pradžia. Senovėje Naujų Metų šventės nebūdavo, o buvo švenčiamos Kalėdos – senų metų pabaiga ir naujųjų pradžia, tai yra, likusios šešios dienos senosios kultūros tradicijose buvo šventinės dienos. Tas Naujųjų Metų šventimas atsirado, palyginti, neseniai, prieš kelis šimtus metų, gal prieš tūkstantmetį – dabar tai sunku tiksliai nustatyti.



Pagrindinis Kūčių valgis buvo kučia. Senovėje žmonės sakydavo „Be kučios nėra Kūčių”. O kas yra kučia? Ar tai kučiukai, sližikai?.. Ne, tai yra šutinti grūdai, bet kokia sėkla, turinti galią dygti, pupos, žirniai, kviečiai, avižos. Grūdas, prieš išdygdamas numiršta. Štai kur, grūde susiejama prasmė – kalti ir kaltis. Kučia – kūsti, liesėti ir atkusti, atsigauti. Šutinti grūdai – tai vienas iš pagrindinių, apeiginių patiekalų, kurį provoslavai nešdavo į cerkves laidotuvių proga. Šutinti grūdai ant altoriaus būdavo pašventinami ir kučia buvo valgoma per laidotuves. Mūsų senovės protėviai valgydavo kučią kapinėse, tad ir dabar yra išlikęs posakis: „Po smerties grūdais atiduosiu”… Šalia šutintų grūdų, kuriuos valgydavo kapinėse, dar atsiveždavo maišą grūdų, kuriuos išdalindavo pavargėliams. Senovėje apeiginiai valgiai išreikšdavo pačią šventės esmę. Juk būtent grūdas, krentantis į žemę, miršta ir prisikelia nauju želmeniu. Tuo būdu, išreiškiama bei apjungiama gyvybės ir mirties prieštara.

Vėlykų apeiginis valgis – kiaušinis, o Kūčių – grūdai. Bet tai, iš principo, yra tas pats simbolis. Man teko matyti Viduramžiais tapytą Kristaus gimimo paveikslą, kuriame pavaizduotas virš lopšio kabantis kiaušinis. Grūdai yra naudojami daugelyje apeigų, visuose virsmuose. Gimstant, per vestuves ir laidotuves – visur yra barstomi grūdai, valgomos košės. Jaunieji buvo barstomi grūdais, atėję kalėdotojai, irgi, barstydavo grūdus. Bet kokio virsmo, tame tarpe, ir Kalėdų prasmė – senojo mirimas ir naujo gimimas. Tas prosenoviškas Kalėdų pavadinimas su krikščionybe neturi nieko bendro. Paklauskite kunigų, ką reiškia Kūčios krikščioniška, katalikiška prasme, ir negausite jokio atsakymo.

Kodėl mes per Kūčias, Kalėdų išvakarėse, būtinai visa šeima susirenkame prie šventinio stalo? Ir kodėl nei prieš Vėlykas, nei prieš Sekmines nėra tokių išvakarių?.. O gi, todėl kad tai yra senųjų metų pabaiga, naujųjų pradžia, ir tai yra šeimos šventė. Mes, gi, visi išėjome iš šeimos ratelio ir visi senovės papročiai reikšdavo, kad visa šeima būtinai turi sugrįžti, susirinkti Kūčioms į namus (nors kitoms šventėms tai nėra būtina), o jei kas nesugrįždavo, būdavo paliekama tuščia vieta prie šventinio stalo. Tais metais mirusiems, irgi, būdavo paliekama tuščia vieta, nes iki mirties metinių mirusysis tebebuvo laikomas šeimos nariu. Kūčios – tai šeimos šventė.

Kaip rašė Mikalojus Katkus, Kūčių vakarą visi keliai tušti, niekas neina, nei važiuoja, visi jau seniai namuose. Netgi, vagį apgaubdavo Kalėdų nakties ramybė ir šventumas… Per Kūčias neinama į svečius, bet liekama savo šeimoje, ir pasikviečiami tik vieniši žmonės. Tai sena tradicija, kuri Vakarų Europoje jau išnyko, deja. Ten, jeigu ir yra Kūčių vakarienė, tai tik su riebia žąsimi. Lietuvoje Kūčios – tai ypatinga šeimos šventė, atspindinti senas tradicijas.

Ar tokie pamąstymai apie Kūčių ir Kalėdų švenčių kilmę ir prasmę reiškia tai, jog pirmieji krikščionys nešventė Kalėdų, o tik žymiai vėliau įsiliejo bei papildė šią tradiciją?

– Pirmieji krikščionys iš pradžių šventė tik dvi šventes: VĖLYKAS – Kristaus Prisikėlimą ir SEKMINES – Šventosios Dvasios atsiuntimo šventę. Kitų švenčių nebuvo ir visos kitos šventės krikščionių buvo sutrauktos iš tos kultūrinės aplinkos, kurioje jie gyveno. Pirmaisiais amžiais krikščionys, apskritai, nešventė Kristaus gimimo, o Regionas, netgi, rašė, kad krikščionims nedera švęsti kūno gimimo, kaip pagonims. Tik vėliau jie pradėjo švęsti Kristaus gimimo dieną, bet niekas nežinojo, kada jis yra gimęs. Todėl, vieni švęsdavo pavasarį, bundant gamtai, kiti – kitomis datomis.

Pirmą kartą Kalėdos pradėtos švęsti net ne Jeruzalėje, ne Rytuose, kur gimė Kristus, bet Vakaruose, Romoje 354 metais, gruodžio 25 dieną. Iš čia šventė plito į Rytus ir į kitus krikščioniškus kraštus. Tuometinė Bažnyčios vadovybė Kristaus gimimo šventę sutapatino su senovine indoeuropiečių švente, kuri buvo oficialiai švenčiama Romos imperijoje ir vadinama – „Dies natalis Solis invicti” arba, išvertus iš lotynų, „Nenugalimosios Saulės gimimo diena”. Taigi, ši data, jau kaip Kristaus gimimo šventė, lotyniškai buvo pavadinta „Dies natalis Domini nostri Jesu Christi” („Viešpaties Jėzaus Kristaus gimimo diena“). Saulė yra šviesa, o Kristus yra pasaulio šviesa, ir štai tokiu būdu, Kristaus gimimo dieną “prikabino” prie tos šventės, kuri nuo seno būdavo švenčiama.

Matyt, daugumai šiuolaikinių praktikuojančių lietuvių katalikų toks pagoniškos ir krikščioniškos šventės apjungimas nėra savaime suprantamas ir priimtinas dalykas? Ką manote apie tai?

– Senovės lietuviai savo Kūčias ir Kalėdas gruodžio 25 dieną šventė nuo neatmenamų laikų. Didžiausio gamtos nuovargio ir atsigavimo virsmą, naujo Rėdos rato pradžią krikščionys pasirinko kaip tinkamiausią datą švęsti Kristaus gimimą. Taip atstatomas istorinis teisingumas, kuris buvo nukentėjęs dėl įpročio visa ko atskaitos tašku laikyti krikščionybę, tarsi prieš krikščionybę nebūtų buvę jokios kultūros. O juk Kristaus mokymas buvo tik sėkla, kuri buvo pasėta į tuometinių kultūrų dirvą. Ši sėkla gražiai sudygo ir suvešėjo lietuviškos kaimo kultūros dirvoje. Taip suvešėjo, kad mes dažnai jau nebeskiriame, kas krikščioniška ir kas prosenoviška (pagoniška).

Juk iš esmės, senovės lietuvių švenčiamos Kūčios ir Kalėdos neturi nieko bendro su Kristaus gimimu, bet kažkodėl dauguma katalikų yra linkę manyti kitaip… Šiaip jau, mūsų tautos senos apeigos ir šventės kažkaip labai gerai dera tarpusavyje su krikščioniškomis. Jos viena kitą puikiausiai papildo. Nykstant seniems papročiams, krikščioniškos šventės praranda savo dvasingumą, aš taip drįsčiau sakyti. Dar gi visai neseniai, prieš Kūčias reikėdavo visas skolas atiduoti, su visais susitaikyti, visų atsiprašyti. O dabar, raskite šį paprotį, kuris siekia pačią giliausią senovę!.. Teliko tik prisiminimai. Anksčiau buvo savaime suprantama, jog eiti į naujus su senomis skolomis nedera. Nauji metai būdavo pradedami nuo švarios, naujos sąskaitos: atleisk tu man ir aš tau atleidžiu, kad ramiai galėtume švęsti šventas Kalėdas.



Jūsų nuomone, ar Kalėdos 21-e amžiuje iš tiesų praranda savo dvasinį turinį?

– Kad pajaustume Kalėdas yra būtinas adventas. Kai nėra to laukimo, kai nėra suvokiamas tas ėjimas į tamsą, į nežinią, tai nėra pajuntamas ir tikrasis Kalėdų džiaugsmas. Per visą šitą kalėdinį šurmulį mes iššvaistome visą tą džiaugsmą, kurį galėtume patirti per Kalėdas. Nėra to atsinaujinimo, vis tas pats ir tas pats. Tokiu atveju, ir Kalėdų rytas būna tik eilinė kalėdinio mėnesio pirkimo diena. Visko materialaus yra labai daug, mes tapome vartotojais. O juk dovanų pasikeitimo paprotys per Kalėdas atsirado, palyginti, neseniai.

Anksčiau vaikus apdovanodavo obuoliais, riešutais, vėliau – saldainiais, tačiau dovanas duodavo kalėdotojams. Kalėdotojai – tai mūsų senieji kunigai, vėliau pradėti vadinti ubagais. Jie ateidavo į namus su palaiminimais, su linkėjimais. Buvo tikima, kad jų kalėdiniai palinkėjimai pildosi ir už tai juos apdovanodavo. Štai kokios būdavo kalėdinės dovanos. Beje, kunigai – tai, vėl gi, prosenoviškas vardas, pasisavintas krikščionybės dvasiškių. Senovės kunigai tai buvo žmonės, sulaukę žilo plauko, kurie jau buvo metę visą tą šurmulingą gyvenimą. Lyginant su Vedų tradicijomis, Lietuvoje kunigai buvo tie patys „sanjasinai”, tai yra, vienuoliai.

Pas mus gyvavo nerašyta taisyklė: žmogus, sulaukęs žilo plauko, atsiradus anūkams, palikdavo visą ūkį ir žemę savo vaikams, o pats išeidavo į kalėdotojus, į kunigus – tikslu pasiruošti ateinančiai mirčiai, atsirišus nuo žemiškų gėrybių. Fiziniam kūnui irstant, dvasinis privalėjo stiprėti. Hiugsbergo kronikoje rašoma, kad Lietuvoje senovėje nebuvo nei pensininkų, nei pavargėlių, o tie kalėdotojai, ubagai arba kunigai būdavo sodinami pačioje garbingiausioje stalo vietoje, krikštasuolėje. Žodis ubagas arba kunigas – tai sinonimas, jis kildinamas nuo slaviškojo „u boga” (pas Dievą). Tais laikais ubagai – diedai buvo šventi žmonės, išlaikomi visuomenės, ir jų palinkėjimai pildydavosi.

Nors ir nesate nei ubagas, nei kunigas, tačiau, vis dėlto, ko jūs palinkėtumėte lietuviams Kalėdų proga?

– Net nežinau, ko būtų galima palinkėti?.. Galėčiau palinkėti linksmų Kalėdų, bet tai tik standartiška, nuvalkiota frazė, kuri praktiškai nieko nereiškia. Be abejo, visi palinkėjimai turi prasmę, bet žmogus privalo kažką pats atrasti, atjausti savo širdyje. Palinkėjimai ateina iš išorės, o tikrasis pojūtis savyje atrandamas kiekvieno individualiai. Aš palinkėčiau daugiau TYLOS, nes pagal mūsų seną tradiciją, tyla – tai kas šventa.

Kai sakydavo: „Vaikai, kad būtų šventa!”, – tai reikšdavo, kad būtų tylu. Ir toje tyloje gali gimti kažkas naujo, kažkoks naujas jausmas ar mintis, o triukšme, šurmulyje tikrai niekas gi negimsta. Kai einame į tylą, tai mes einame, tarsi, į tuštumą, bet kartu einame ir į pilnumą. Ir iš čia gali kažkas tai rastis, kažkas labai ypatingo, kitiems nepastebimo. Tyloje gali rastis tai, kas iš tikrųjų paliečia tavo tikrąją gyvybę, o išorinės dovanos paliečia tik mūsų išorinę gyvybę, tai yra, tik mūsų biologinį apvalkalą – kostiumą. Išorinės dovanos gali šiek tiek paskatinti tą vidinę gyvybę, bet tai nėra pagrindinis veiksnys. Svarbiausia, eiti į save, į tą TYLĄ…

Atsiliepimų 2

  1. Viltė   -  2018-12-24, 09:57

    Nuoširdus AČIŪ už nuostabų straipsnį. Jis taip reikalingas mums visiems, išvargintiems kasdienybės, nesusikalbėjimo, paskalų, intrigų, pavydo, nuoskaudų, ir norintiems nors kažkiek pailsėti vienumoje. Jis – tarsi nuoširdus Kalėdinis palinkėjimas, giliai paliečiantis kiekvieno mūsų širdį. Dvasingų šv. Kalėdų straipsnio Autoriams ir visiems, kurie jį perskaitys. Būkime dvasingi ir viltingi prie jaukaus ir tyro šv. Kūčių stalo, būkime džiugūs ir laimingi sulaukę švento Vaikelio, Kūdikėlio Jėzaus, Užgimimo kiekvieno iš mūsų širdyse. Gražių ir laimingų Švenčių.

  2. Teja   -  2018-12-24, 14:34

    Aciu autoriui, tai tikrai puikus straipsnis

Rašyti Atsiliepimą

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

Apklausa

Ar sutinkate, kad mokyklose vaikai neturėtų naudotis telefonais?


  • Taip, palaikyčiau tokį ribojimą (88%, 175 balsavo)
  • Ne, nepalaikyčiau tokio ribojimo (10%, 20 balsavo)
  • Nežinau, neturiu nuomonės (3%, 5 balsavo)

Viso balsavo: 200
Pradėta - 2019 vasario 23 @ 18:59
Pabaiga - 2019 kovo 23 @ 18:59

Leidžiama ... Leidžiama ...

Apklausa

Už kurį kandidatą balsuotumėte Lietuvos prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...
  Kova su dezinformacija – ES prioritetas, teigia prezidentūra

Kova su dezinformacija – ES prioritetas, teigia prezidentūra

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Rolandas Paksas. Tautos interesai – ant ES derybų stalo

Rolandas Paksas. Tautos interesai – ant ES derybų stalo

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Ministras A. Veryga įsitikinęs, jog nuo tymų apsaugo tik skiepai, tačiau yra prieš privalomus skiepus

Ministras A. Veryga įsitikinęs, jog nuo tymų apsaugo tik skiepai, tačiau yra prieš privalomus skiepus

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Galimai būsima prezidentė pasipiktino, kad S. Skvernelis, galimai perėmė prezidentės funkcijas santykiuose su Baltarusija

Galimai būsima prezidentė pasipiktino, kad S. Skvernelis, galimai perėmė prezidentės funkcijas santykiuose su Baltarusija

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Ugnius Kiguolis. Prevencinis ieškinys seimo nariams Gintautui Paluckui ir Juliui Sabatauskui

Ugnius Kiguolis. Prevencinis ieškinys seimo nariams Gintautui Paluckui ir Juliui Sabatauskui

atsiliepimų 8Skaityti visą įrašą
  Arvydas Daunys. Jeigu būčiau visagalis arba, kaip išsaugoti Žemę

Arvydas Daunys. Jeigu būčiau visagalis arba, kaip išsaugoti Žemę

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Kas yra magas? (4)

Kas yra magas? (4)

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Asimetrija Lietuvos pilietybės įgijimo-praradimo baruose

Asimetrija Lietuvos pilietybės įgijimo-praradimo baruose

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Algimantas Rusteika. Jie vėl ateina mūsų išgelbėti

Algimantas Rusteika. Jie vėl ateina mūsų išgelbėti

atsiliepimų 3Skaityti visą įrašą
  P. Gražulis: „galimai neteisėti Dalios Grybauskaitės veiksmai sudaro prielaidas abejoti rinkimų teisėtumu ir legitimumu“

P. Gražulis: „galimai neteisėti Dalios Grybauskaitės veiksmai sudaro prielaidas abejoti rinkimų teisėtumu ir legitimumu“

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Neteisėtas Seimas. Seimo konservatoriai ir kandidatė į prezidentus abejoja Seimo komisijos veiklos teisėtumu

Neteisėtas Seimas. Seimo konservatoriai ir kandidatė į prezidentus abejoja Seimo komisijos veiklos teisėtumu

atsiliepimų 2Skaityti visą įrašą
  Mindaugas Puidokas: „Koks mano planas Lietuvai – „slaptas“ ar vertybinis?“

Mindaugas Puidokas: „Koks mano planas Lietuvai – „slaptas“ ar vertybinis?“

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Gerti meta visi. Kai kurie suspėja tą padaryti dar būdami gyvi. Anekdotai

Gerti meta visi. Kai kurie suspėja tą padaryti dar būdami gyvi. Anekdotai

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Kas yra magas? (3)

Kas yra magas? (3)

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Nuomonių diktatūra ir Snaigių karta kaip nauja žmonių rūšis

Nuomonių diktatūra ir Snaigių karta kaip nauja žmonių rūšis

atsiliepimų 3Skaityti visą įrašą
  Rolandas Paksas. Esu ir liksiu ne ES, o Lietuvos pilietis

Rolandas Paksas. Esu ir liksiu ne ES, o Lietuvos pilietis

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Žurnalisto Andriaus Tapino skundą prieš Seimo Etikos ir procedūrų komisiją nagrinės teismas

Žurnalisto Andriaus Tapino skundą prieš Seimo Etikos ir procedūrų komisiją nagrinės teismas

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  A. Veryga pasisako už mirties bausmės panaikinimą pasaulyje net dėl su narkotikais susijusių nusikaltimų

A. Veryga pasisako už mirties bausmės panaikinimą pasaulyje net dėl su narkotikais susijusių nusikaltimų

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  M. Puidokas siūlo vienytis, o A. Juozaitis sako, jog nėra apie ką kalbėtis

M. Puidokas siūlo vienytis, o A. Juozaitis sako, jog nėra apie ką kalbėtis

atsiliepimų 6Skaityti visą įrašą
  Gabrielius Landsbergis: „Paklauskite Jevgenijos Markovnos“

Gabrielius Landsbergis: „Paklauskite Jevgenijos Markovnos“

atsiliepimų 2Skaityti visą įrašą
  Ar verta balsuoti Europos Parlamento rinkimuose ir remti prof. V. Radžvilo Visuomeninį rinkimų komitetą?

Ar verta balsuoti Europos Parlamento rinkimuose ir remti prof. V. Radžvilo Visuomeninį rinkimų komitetą?

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Arvydas Juozaitis ir Vytautas Radžvilas susitarė EP ir prezidento rinkimų klausimu

Arvydas Juozaitis ir Vytautas Radžvilas susitarė EP ir prezidento rinkimų klausimu

atsiliepimų 5Skaityti visą įrašą
  Man ne gėda būti iš kaimo

Man ne gėda būti iš kaimo

atsiliepimų 3Skaityti visą įrašą
  Patys plaukit savo indus

Patys plaukit savo indus

atsiliepimų 4Skaityti visą įrašą
  G. Landsbergis atsisako atsakyti į Seimo komisijos klausimus įvardindamas jos veiklą, kaip galimai neteisėtą

G. Landsbergis atsisako atsakyti į Seimo komisijos klausimus įvardindamas jos veiklą, kaip galimai neteisėtą

atsiliepimų 2Skaityti visą įrašą
  Algimantas Rusteika. Ar išnaudosime galimybę, kuri nepasikartos?

Algimantas Rusteika. Ar išnaudosime galimybę, kuri nepasikartos?

atsiliepimų 2Skaityti visą įrašą
  Referendumas dėl dvigubos pilietybės, pasak V. Pranckiečio – šimtmečio idėja Lietuvai

Referendumas dėl dvigubos pilietybės, pasak V. Pranckiečio – šimtmečio idėja Lietuvai

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą

Atsiliepimai

Visa oficiali žmonijos “istorija”-atviras melas: sunaikinta-tiesa.jimdo.com/blog...

Nepaprastai svarbu buvo aptikti ir perskaityti šį straipsnį, ačiū autoriui. Regis, neurotikų aplink - dauguma....

Lietuvos televizijų ir radijų (bet kokių) ĮPRASTINĖ PROGRAMA 6:00 -...

lrytas delfi 15mi n pamirso sita atveji aprasyt,matyt nesvarbus buvo...

Šiemet labai akcentuojama, kad serga ar miršta neskiepyti žmonės. Kai mirė nuo gripo, visos žiniasklaidos...

Tai tiems ir reikia moketi, o tie , kurie nepritare, vadinasi, yra pravaikstininkai....

Jei bus privalomi skiepai tada nepasirasinesiu poliknikoje,kad Sutinku....neaisku kam ta rasliava...Ir tada ikurkite iskarto ir...

mieli teveliai ir mamytes valgant maista taip pat nera saugu nes neaisku is ko jis...

Ko jus taip pergyvenat del antivakseriu vaiku?! O jus patys, suauge-revakcinuoti?! Seniai jusu vakcinu efektyvumo...

jergus tymai , nejuokinkit patymuos ir praeis, nemirtina liga , vejaraupiais vaikystej prasirgom pazilionkino ir...

Niekad tymai nebuvo baisi liga, dabar gi mokslo ir medicinos amziuje del tymu dreba vos...

O siaube... Ir priimkite dar daugiau tų nevidonų......

Dar vienas durnas antivakseris. Įdomu ką kvaksės, kai jo vaikas susirgs tymais ar užsikrėtusių bus...

Labai lauksiu ULAC atstovės patikslinimo, kiek skiepytų vaikų susirgo....

  Arvydas Daunys. Šeima, kaip koncepcija, ideologija ir pasaulėžiūra

Arvydas Daunys. Šeima, kaip koncepcija, ideologija ir pasaulėžiūra

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  R. Karbauskis registravo „Vaiko teisių“ įstatymo pataisas – kas naujo?

R. Karbauskis registravo „Vaiko teisių“ įstatymo pataisas – kas naujo?

atsiliepimų 2Skaityti visą įrašą
  Pasvalyje – nesuvokiamas vaiko atėmimas: kaltina močiutę melu

Pasvalyje – nesuvokiamas vaiko atėmimas: kaltina močiutę melu

atsiliepimų 2Skaityti visą įrašą
  Profesorius V. Kasiulevičius: kaime gimusiam kūdikiui šansai mirti – keturis kartus didesni

Profesorius V. Kasiulevičius: kaime gimusiam kūdikiui šansai mirti – keturis kartus didesni

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Lietuva su raudonais balionais išėjo į gatves (nuotraukos)

Lietuva su raudonais balionais išėjo į gatves (nuotraukos)

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Rasa Dijokaitė: Ko mokoma tėvų terorizavimo kursuose

Rasa Dijokaitė: Ko mokoma tėvų terorizavimo kursuose

atsiliepimų 2Skaityti visą įrašą
  Atimami vaikai. Negalima prisidengus kilniu tikslu skatinti sveiku protu nesuvokiamų reiškinių

Atimami vaikai. Negalima prisidengus kilniu tikslu skatinti sveiku protu nesuvokiamų reiškinių

atsiliepimų 6Skaityti visą įrašą
  Arvydas Daunys. Ar Lietuva po tokio smūgio į šeimą sugebės atsikelti?

Arvydas Daunys. Ar Lietuva po tokio smūgio į šeimą sugebės atsikelti?

atsiliepimų 8Skaityti visą įrašą
  Daiva Archipovaitė: Kaip buvo sugriauta mano šeima

Daiva Archipovaitė: Kaip buvo sugriauta mano šeima

atsiliepimų 11Skaityti visą įrašą
  Dangstydamasi kova su smurtu šeimoje, valdžia atima vaikus iš normalių šeimų [video]

Dangstydamasi kova su smurtu šeimoje, valdžia atima vaikus iš normalių šeimų [video]

atsiliepimų 28Skaityti visą įrašą
  Per liepą ir rugpjūtį iš šeimų buvo paimta 1100 vaikų, – vaiko teisių tarnyba atsakė į klausimus

Per liepą ir rugpjūtį iš šeimų buvo paimta 1100 vaikų, – vaiko teisių tarnyba atsakė į klausimus

atsiliepimų 20Skaityti visą įrašą
  Svarbi informacija prieš mokslo metusi: kas priklauso tėvams ir vaikams

Svarbi informacija prieš mokslo metusi: kas priklauso tėvams ir vaikams

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Daugelis vyrų po orgazmo lieja karčias ašaras

Daugelis vyrų po orgazmo lieja karčias ašaras

atsiliepimų 4Skaityti visą įrašą
  Mamadieniai ir tėvadieniai – kam kiek priklauso?

Mamadieniai ir tėvadieniai – kam kiek priklauso?

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Užfiksuota daugiau galimo smurto, nuo kurio galimai nukentėjo vaikai – galimai auga smurtas prieš vaikus, galimai…

Užfiksuota daugiau galimo smurto, nuo kurio galimai nukentėjo vaikai – galimai auga smurtas prieš vaikus, galimai…

atsiliepimų 3Skaityti visą įrašą
  Lietuvoje vienodinama praktika apsaugant ir ginant vaikų teises bei interesus

Lietuvoje vienodinama praktika apsaugant ir ginant vaikų teises bei interesus

atsiliepimų 5Skaityti visą įrašą

Pasidalinkite su savo draugais

Sveiki, tikiuosi, jog patiks: *Nenugalimosios Saulės gimimo diena - Kalėdos* - nuoroda: https://infa.lt/27946/nenugalimosios-saules-gimimo-diena-kaledos/