infa.lt

Ir taip, Emanuelis Makronas pasidavė! Kaip ir jo pirmtakai – Širakas, Sarkozy ir Holandas – jis neatsilaikė prieš gatvės protestus, kurie prasideda Prancūzijoje kaskart, kai tik valdžia pabando įgyvendinti būtinas reformas. Šįkart tai padarė „Geltonosios liemenės” .

Kai stambusis verslas Prancūzijoje remdamasis visais įmanomais būdais, įmantriausiomis technologijomis, vedė E. Makroną į valdžią, jis tikėjosi, jog pastarasis suvaidins Margaret Tečer vaidmenį, ir kaip Geležinė Ledi, sulaužys stuburą suįžūlėjusioms profesinėms sąjungoms ir išplėš šalį iš socializmo nagų.

Tačiau nepavyko! Margaret Tečer iš Makrono nesigavo ir jau nesigaus. „Nesisteminio politiko“, kuris vien makijažui išleidžia 10 tūkst eurų biudžeto pinigų per mėnesį, stuburas pasirodė toks pat silpnas, kaip ir pas profesionalius partinius biurokratus.

O tai reiškia, jog socializmas Prancūzijoje dar keletą metų kažkaip laikysis paviršiuje, valstybinės skolos didėjimo sąskaita, po ko viskas baigsis ekonominių krachu ir … prancūzai vėl pradės statyti barikadas. Iki viso to, daugiausia 3-4 metai. Prancūzija jau neatlaikys sekančios pasaulinės ekonominės krizės, kuri ne už kalnų.

Prancūzija – socialistinė šalis, kurioje 57% (!) BVP formuojasi valstybės išlaidų sąskaita. To pasekoje, šalyje susiformavo siaubingas investicinis klimatas – aukšti mokesčiai verslui, profesinių sąjungų diktatas, teisinė sistema kurios verdiktai visada būna dirbančiųjų naudai, socialinė sistema, kuri leisdavo nedirbti metų metus biudžeto ir verslo sąskaita ir t.t. ir pan.

Privatūs investuotojai ėmė apeiti šalį lanku, ekonominis augimas ėmė svyruoti nulinės padalos ribose, o nedarbas per pastaruosius 10 metų nenusileido žemiau 10%.

Po 2008 metų krizės Prancūzijos valstybinė skola pasiekė 100% BVP, žymiai viršijusi nustatytą ES privaloma ribą ne daugiau 60%. Europos Komisija privalėjo taikyti Prancūzijai baudos sankcijas, tačiau Europos Sąjunga nesiryžo… tiesiog laikinai atšaukė šią normą. Kaip pasakė Ž.K. Junkeris: „Prancūzija – tai Prancūzija“ ir visi lengviau atsiduso: ES išsaugota, nors prancūziškojo socializmo problema niekur nedingo.

Vakar Emanuelis Makronas paskelbė, jog išgirdo protestuojančių reikalavimus ir padidina minimalų atlyginimą 100 eurų. Kartu su kitomis lengvatomis, kurias anonsavo prezidentas, tai padidina finansinę naštą valstybei dar 8-10 mlrd eurų.

Valstybės skola viršys jau 100% nuo BVP ir deficitas gali peržengti privalomą 3% normą. Kaip to rezultatas, Prancūzijos Nacionalinis bankas prognozuoja, jog ekonominis šalies augimas neviršys 0,2%, kas bus 12-15 kartų mažiau nei JAV, ir 30 kartų mažiau, nei Kinijoje.

Kai Makronas įkalbinėjo A. Merkel sutikti su jo siūlomu solidarios pagalbos mechanizmo sukūrimu šalims, kurioms kils problemų aptarnaujant savo skolą (mokant procentus), Merkel visada atsakydavo, jog tam Makronas turėtų kažką padaryti su prancūziškuoju socializmu.

Vokietijos kanclerė puikiai suprato, kad E. Makronas tiesiog siūlo Vokietijai finansuoti prancūzų socializmą ir visada švelniai atsakydavo savo draugui. Solidarumas – solidarumu, tačiau pinigai atskirai!

Kas toliau?

Toliau Europos Sąjungoje prasidės svyravimo ir byrėjimo periodas. Europos Komisija jau pareiškė, kad įdėmiai stebės finansinę discipliną Prancūzijoje. Prancūzija pareiškia, jog pas ją šalyje „nepaprastoji padėtis“, todėl jokios taisyklės jai kol kas nėra taikomos.

Italijos populistai džiaugsmingai trina delnais ir nuo šiol gali ramia sąžine siųsti Briuselį su jo reikalavimais jų biudžetui kuo toliau.

Graikiją purto streikai, Ispanijoje nedarbas nenusileidžia žemiau 20% ir šalies laukia skilimas.

A. Merkel jau perdavė savo postą CDU ir ruošiasi į pensiją, Anglija rengiasi palikti ES, taip sakant – belekaip, t. y. be sutarties. JAV valstybės sekretorius M. Pompeo eilinėje NATO sesijoje pareiškė, jog kolektyviniai ES solidarumo principai – chimera, o TVF, JT, PB, PPO – tai kenksmingos biurokratinės kontoros, kurios dirba tik sau, o ne žmonėms. D. Trampas pareikalavo iš Europos Sąjungos ir, pirmiausia iš Prancūzijos, padidinti įnašus NATO išlaikymui. Vargšas Makronas pasiraukė…

Nuo Europos Sąjungos padvelkė nemalonus kvapas. Tai būsimos mirties kvapas.