infa.lt

prezidentas.lt nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su švietimo profesinių sąjungų atstovais, Seimo švietimo ir mokslo komiteto pirmininku Eugenijumi Jovaiša ir švietimo ekspertais aptarė šalies švietimo sistemos problemas ir galimus jų sprendimus.

Pasak Prezidentės, Lietuvos ateitį lemianti švietimo reforma turi tapti bendru telkiančiu darbu, todėl netoleruotinas Vyriausybės abejingumas stebint keturias savaites trunkantį pedagogų streiką, imituojant derybas ir tempiant laiką. Ieškoti sprendimų ir susitarti privalo abi pusės, nes šioje situacijoje įkaitais tapo vaikai ir jų tėvai.

Šalies vadovė, nelaukdama Vyriausybės žadėtų darbo grupių išvadų ir atsižvelgdama į ekspertų išsakytas mintis, laikydamasi Konstitucijos nustatytų įgaliojimų ribų, skubos tvarka teikia Seimui įstatymų pataisas, kurios palengvins etatinio apmokėjimo įgyvendinimą ir neleis manipuliuoti mokytojų darbo užmokesčiu.

Prezidentės inicijuojamose pataisose siūlomi trys esminiai dalykai. Tai – aiškesnė ir paprastesnė etatinio darbo užmokesčio struktūra. Antra – lengvesnis etatinio apmokėjimo taikymas mokyklose. Trečia – galimybė mažinti atotrūkį tarp skirtingo lygmens mokyklų.

Atsižvelgus į Pasaulio banko bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas, apibrėžus pedagogų darbo valandų paskirstymo principus, sistema taps paprastesnė ir skaidresnė, sumažins įtampą ir išsaugos pagarbą mokytojams bei jų tiesioginiam darbui.

Šiomis pataisomis bus užkirstas kelias švietimo įstaigų vadovams piktnaudžiauti dirbtinai perskirstant pedagogų darbo krūvius ir diskriminuojant atskirus mokytojus.

Prezidentė pabrėžė, kad įstatymų iniciatyva siekia padėti Vyriausybei ir švietimo bendruomenei įgyvendinti pertvarką. Teikiami įstatymų pakeitimai  Švietimo ir mokslo ministerijos turėjo būti padaryti išryškėjus pirmiesiems etatinio apmokėjimo įgyvendinimo nesklandumams.

O Vyriausybės atsakomybė ir kompetencija – kuo greičiau priimti aiškius sprendimus dėl trumpalaikio ir ilgalaikio švietimo sistemos finansavimo didinimo bei jo išdėstymo perspektyvos, nes būtent Vyriausybė pagal Konstituciją turi išimtinius įgaliojimus formuoti biudžetą.