infa.lt

Seimo nariai grąžino iniciatoriams tobulinti trijų Konstitucijos straipsnių pataisų projektą Nr. XIIP-2850 dėl galimybių apkaltos būdu pašalintiems asmenims užimti Seimo Pirmininko, jo pavaduotojo ar Respublikos Prezidento pareigas. Tokiam sprendimui, kurį pasiūlė pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, po svarstymo pritarė 66, prieš balsavo 24, susilaikė 14 Seimo narių.

Svarstyta 74 straipsnio pataisa buvo siūloma nustatyti, kad šiurkščiai pažeidęs Konstituciją arba sulaužęs priesaiką asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų ar panaikino Seimo nario mandatą, negali būti renkamas Respublikos Prezidentu, taip pat negali eiti pareigų, kurių ėjimo pradžia susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu. Toks asmuo gali būti renkamas Seimo nariu ne anksčiau kaip po dešimties metų nuo pašalinimo iš pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo. 66 ir 78 straipsnių pataisomis buvo numatoma, kad toks asmuo negalėtų būti renkamas atitinkamai Seimo Pirmininku ir jo pavaduotoju ar Respublikos Prezidentu.

Pagal šiuo metu galiojančią konstitucinę doktriną visam laikui Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pateiktoje išvadoje savo sprendimą grindė būtinybe vykdyti prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus: „Iki šiol nėra įvykdytas Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Didžiosios kolegijos 2011 m. sausio 6 d. sprendimas byloje Paksas prieš Lietuvą (Nr. 34932/04), kuriuo Lietuva pripažinta pažeidusi Konvencijos pirmojo protokolo 3 straipsnį, garantuojantį teisę į laisvus rinkimus dėl pareiškėjo „pasyviosios“ rinkimų teisės apribojimo, – būti renkamam Seimo nariu, – nuolatinio ir negrįžtamo pobūdžio.“

Komiteto nuomone, EŽTT sprendimų nevykdymas reiškia, kad Lietuva nepaiso esminės dalies tarptautinių įsipareigojimų, kylančių iš narystės Europos Taryboje, nes pagal Konvenciją Lietuva yra įsipareigojusi vykdyti galutinį EŽTT sprendimą kiekvienoje byloje, kurios šalis ji yra.

Komitetas taip pat konstatavo, kad projekte nepaisoma konstitucinių teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvų.

Savo išvadoje Teisės ir teisėtvarkos komitetas pripažino, kad jis nėra subjektas, galintis tobulinti pateiktą Konstitucijos pakeitimo įstatymo projektą.