infa.lt

€uro-zonos lyderiai beveik visą naktį iš sekmadienio į pirmadienį – 17 valandų posėdžiavo siekdami susitarimo tolimesnio Graikijos kreditavimo sąlygų klausimu.

Be naujų stambių kreditų graikų bankai gali bankrutuoti, o Graikija atsidurs ant pasitraukimo iš €uro-zonos ribos.

Graikijos premjeras Aleksis Tsipras pateikė €uro-zonos atstovams pasiūlymus, kurie priima daugelį ES reikalavimų, tačiau ES išreiškė nepasitikėjimą šiais pasiūlymais, o daugelis lyderių – pirmoje eilėje Vokietijos kanclerė Angela Merkel – reikalavo žadamų reformų vykdymo garantijų.

Tai kas žinoma esamu momentu (susitarimo su ES sąlygos):

• Pasiektas pirmadienį susitarimas suteikia Graikijai laiko deryboms dėl trečios ekonomikos ir finansų sistemos kreditavimo programos.
• Graikų parlamentas turės patvirtinti suderintas su Briuseliu reformas, ir kol kas nėra garantijų, kad šios priemonės bus palaikytos deputatų. Šios reformos apima: pensijinio aprūpinimo sistemos supaprastinimą, mokesčių didinimą, ir ypač PVM, darbo rinkos liberalizavimą, elektros tinklų privatizaciją, parduotuvių darbo laiko ilginimą.
• Susitarimas pasiektas Briuselyje, taip pat turi būti patvirtintas €uro-zonos šalių parlamentų.
• Susitarimas nenumato dalinio Graikijos skolos nurašymo, tačiau Atėnai gaus daugiau laiko tam, kad apsimokėti savo milžinišką skolą.
• €uro-zonos šalių finansų ministrai aptars graikų ekonomikos finansavimo priemones, kurios padengs jos trumpalaikius poreikius.
• Europos Centrinis bankas turės nuspręsti ar pakankamai įtikinamas pasiektas susitarimas tam, kad padidinti finansinės pagalbos graikų bankams apimtis, siekiant, kad jie vėl pradėtų darbą.
• Europa iš principo sutinka pradėti derybas dėl finansinės pagalbos, lygios 82 – 86 milijardų €urų suteikimo Graikijai. Kreditai bus suteikiami pagrindinai ESM (Europos Stabilizacinis Mechanizmas) – pastoviai veikiančio €uro-zonos šalių finansinės stabilizacijos fondo programos rėmuose. Taip pat bus prašoma TVF finansinės pagalbos pradedant nuo 2016-ųjų kovo.
• Graikijos aktyvai bus apjungti į specialų 50 milijardų €urų vertės fondą, kurio pusė bus panaudota refinansuojant graikų bankus (privačius). Kita pusė eis graikų skolos mažinimui, aktyvų privatizacijos būdu, ir gautų lėšų investavimui į Graikijos ekonomiką. Šis fondas bus valdomas Graikijos vyriausybės prižiūrint Europos Sąjungai.