infa.lt

Paplitusi nuomonė apie saikingo alkoholio vartojimo naudą – ne daugiau, nei mitas. Dar daugiau, netgi kai kuriose šalyse priimtos ir gydytojų rekomenduojamos „saugios normos“ – užkeltos keletą kartų, rašo BBC korespondentas Nikolaj Voronin.

Tokios pagrindinės išvados paskutinio ir plačiausio masto tyrimo, kada nors atlikto šioje srityje: mokslininkai išanalizavo 600 tūkstančių, periodiškai vartojančių alkoholį žmonių duomenis

Jų darbo rezultatas skamba kategoriškai: net vartojant nedidelėmis dozėmis alkoholis neduoda jokios naudos, o jo kenksmingas poveikis pradeda pasireikšti jau po 50 gramų spirito į savaitę – tai maždaug du nedideli bokalai vyno arba dvi skardinės alaus.

Kiek mes geriame iš tiesų?

Žmonės, vartojantys spiritinius gėrimus ne ypač dažnai ir nedidelėmis dozėmis, įprastai galvoja, jog tokiu būdu jie tik stiprina savo organizmą. Taurę vyno vakarienės metu – ypač raudonojo – priimta laikyti naudinga ne tik virškinimui, bet ir širdies-kraujagyslių sistemai.

Daugumoje šalių egzistuoja sveikatos apsaugos ministerijų rekomenduojamos „saugaus alkoholio vartojimo“ normos – jos, beje, labai skiriasi skirtingose kultūrose.

Pavyzdžiui, Britanijoje gydytojai rekomenduoja į savaitę išgerti ne daugiau pusantro butelio vyno (arba penkias pintas alaus), nedarant skirtumo tarp vyrų ir moterų (lygios teisės – vert past). O štai Ispanijoje šis limitas 2,5 karto didesnis vyrams ir 1,5 karto – moterims (ispanai savo moteris myli labiau – vert. past)

Rusijoje normatyvai dar aukštesni. Praeitais metais sveikatos Ministerija išleido atnaujintas rekomendacijas ir dabar siūlo vyrams išgerti ne daugiau 4,5 l alaus š savaitę (ar taurelę degtinės du kartus į dieną), išliekant, šiuo atveju, „žemos rizikos sveikatai zonoje“. Beje, daugelis kritikuoja bet kokius tokio tipo normatyvus, tvirtindami, jog viskas yra labai individualu.

Bet ar daugelis laikosi tokių rekomendacijų? Žvilgtelėkime į statistiką.

Pasak Rusijos viešosios nuomonės tyrimo centro (RVNTC), alkoholio visiškai nevartoja daugiau nei trečdalis rusų – 39%. Tačiau šie duomenys pagrįsti apklausomis – ir todėl nieko stebėtino, jog jie ne ypač dera su oficialia alkoholinių gėrimų pardavimo statistika.

Tais pačiais 2017 metais statistinis rusas išgerdavo 10 litrų gryno spirito per metus. Tai vidutinis rodiklis žmogui, kai skaičiuojami visi šalies gyventojai – vyrai ir moterys, nuo krūtimi maitinamų kūdikių iki visiškų senukų. Tačiau šiame rodiklyje nėra įtrauktas nelegaliai parduotas ar namų sąlygomis pasigamintas alkoholis (nekalbant jau apie visokius alkoholio surogatus, kaip langų valikliai, pigūs odekolonai ir t.t.)

Tokiu būdu, tam, kad galima būtų gauti realų statistiškai išgeriantį rusą – pilnametį, ne alkoholiką, bet ir ne visišką blaivininką – oficialų statistinį rodiklį reikėtų padauginti pusantro-du kartus.

Skaičiuojant savaitės suvartojimą tai duos mums 330 ml spirito per savaitę. Tai yra daugiau nei 1,5 butelio degtinės (200 ml gryno alkoholio) arba tris su puse butelio vyno (105 ml) arba 13 butelių alaus.

Ir štai tokiam „statistiniam“ rusui (lietuviui, britui, vokiečiui ir t.t.), mokslininkai turi labai blogų naujienų.

Išsigelbėti nuo infarkto ir mirti nuo insulto?

Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale Lancet, yra 83-jų nepriklausomų mokslo darbų, užsibrėžusių tikslą išstudijuoti alkoholio poveikį organizmui (ir mūsų sveikatai) ilgalaikėje perspektyvoje, kruopščios analizės rezultatu

Visumoje buvo išanalizuoti 599 912 žmonių, neturėjusių širdies-kraujotakos ligų požymių, iš 19 šalių su sąlyginai aukštu vidutinių pajamų lygmeniu.

Priklausomai nuo kas savaitė išgeriamo alkoholinių gėrimų kiekio tyrimo dalyviai buvo paskirstyti į aštuonias grupes. Buvo įskaičiuoti ir kiti rizikos faktoriai – tokie kaip rūkymas ar sergamumas diabetu.

Kiekvienas tiriamasis buvo ilgą laiką stebimas – nuo pusantrų iki 13 metų. Per šiuos metus daugiau, nei 40 tūkstančių įvairaus amžiaus tyrimo dalyvių mirė, pas daugiau, nei 39 tūkstančius buvo diagnozuota vienas ar kitas širdies-kraujotakos sistemos susirgimai.

Nepriklausomai nuo konkrečios priežasties, letalinės baigties tikimybė rodo akivaizdžią – nors ir nelinijinę – priklausomybę nuo suvartojamo alkoholio kiekio. Be to, gyvenimo trukmė pradeda trumpėti jau esant minimaliam lygiui – mažiau 100 ml į savaitę (sauso vyno butelyje yra daugiau, nei 100 ml spirito).

Insulto, išeminės ligos išsivystymo, širdies nepakankamumo, hipertonijos aortos aneurizmos, sukėlusios mirtį tikimybė parodė tiesioginę linijinę priklausomybę nuo alkoholio suvartojimo apimčių.

Vienintelė išimtis – infarkto tikimybė, kuri iš tiesų kažkiek mažėjo, augant reguliaraus alkoholio suvartojimo dozei. Tačiau šis sumažėjimas buvo gerokai kompensuojamas kitais susirgimais.

Visumoje, artėjant prie 40 metų visi tyrimo dalyviai, vartoję alkoholį, parodė tikėtinos gyvenimo trukmės sumažėjimą – nuo pusmečio tarp mažiausiai geriančių iki penkių metų tarp tų, kurie reguliariai vartojo virš 350 ml gryno spirito į savaitę.