Graikija su Aleksiu Tsipru priešakyje iškovojo istorinę pergalę. Tad, kad suprasti, ko pavyko pasiekti graikams, pakanka žvilgtelėti į pasimetimą priešininkų eilėse. Gilus nerimas pasėtas „trojkos“ (ECB, TVF ir EK) širdyse, suteikia mums pakankamą vaizdą suvokiant šios pergalės svarbą. Akivaizdu, neoliberalūs barbarai, pamanę, jog gali pasiekti visko, ko užsigeidę, imdami už gerklės tautas ir pasinaudodami ginklu ar finansiniu despotizmu, patyrė pralaimėjimą. Kas toliau? Dabar jų eilė galvoti. Dabar vokiečių bankininkų, prancūzų palūkininkų, europiečių magnatų eilė… Merkel, Holando, Junkerio, Tusko… Jiems staiga tapo suprantama, jog išdidžios tautos neįmanoma palenkti finansiniu despotizmu.
***
Anot vokiečių Kairiosios partijos lyderio, Bernd Riexinger pasisakymo, graikai pasakė „Ne“ neteisingiems vaistams, kurie tik pagilina ligą. Tai didelė pergalė ne tik graikų darbo klasei, tačiau ir visos Europos samdomiems darbuotojams. Ir todėl referendumo rezultatai iššaukė didžiuli ažiotažą visame pasaulyje ir, žinoma, visoje Europoje. Išsakytas „ne“ – signalinė raketa visiems, kas nesutinka su diržų veržimo politika Ispanijoje, Portugalijoje, Italijoje, Kipre ir net Prancūzijoje. Tuo pat metu tai ir nuoroda į tai, kaip visiems dirbantiesiems ir engiamiems reikėtų elgtis su globaliu kapitalu.
***
Troika ir Angela Merkel, kurie mėnesiais už uždarų durų primesdavo graikams „karčius pagalbos receptus“, pralaimėjo. Ir tai, nežiūrint į atvirus grasinimus ir baimės atmosferą, kurią sukūrė MIP, Briuselio valdininkai ir kiti ponai – pradedant konservatoriais ir baigiant social-demokratais. Anot Venesuelos prezidento Nicolas Maduro, tai pergalė prieš finansinį TVF terorizmą.
***
„Ne“ – tai išdidžios tautos, kaltinamos tingumu, vagystėmis ir nieko nedarymu, sukilimas. Kartu su tuo, tai aiškus atsakymas skurdui, nedarbui ir tam, kad už krizę moka dirbantieji. Graikų tauta padarė drąsų pasirinkimą. Išsireiškiant Tsipro žodžiais – jis įrodė, kad demokratija nepasiduos šantažui. Graikai neužkibo ant melo apie tai, jog, esą, „diržų veržimasis“ – vienintelis kelias siekiant išeiti iš krizės.
***
Praėjusį sekmadienį, kitame Egėjo jūros krante įsiplieskė atvira klasių kova. Ir troika, ir visi kapitalo susikaupimo centrai šalies viduje spaudė rinktis variantą „Taip“. Bankininkai, finansininkai, laivų savininkai, magnatai, mobilizavo visas savo pajėgas MIP „nesipiešinimui“. Tačiau iš kitos pusės buvo tauta, kuri garbingai ir oriai sakė „ne“. Šiam momentui nugalėjo dirbantieji. Tačiau charizmatiškasis finansų ministras Yanis Varufakis pasitraukė. Varufakis pažymėjo, kad jis su pasididžiavimu turi priimti tą neapykantą, kurią jam jaučia kreditoriai. Jo žodžiai „tai tik pradžia“ reiškia, jog kova nepasibaigė, karas tęsis toliau ir didins apsukas.
***
Taip, pirmasis kovos raundas pasibaigė dirbančiųjų pergale. Tačiau Syrizos ir Tsipro lauka sunkus periodas. Staiga į Atėnus iš visų pusių subėgo piniguočiai. ES lyderiai priėmė sprendimą pravesti ekstra posėdį. €uro-zonos finansų ministrai faktiškai paskelbė mobilizaciją. Čia pat prasidėjo juoda propaganda, manipuliacijos. Tuo pat metu pradėta kalbėti, jog graikai mirs iš bado. Atsirado ir tokie, kaip €uro-parlamento vadovas Martin Schulz, ėmę kalbėti apie tai, jog reikėtų apsvarstyti variantus suteikti Graikijai humanitarinę pagalbą. Girdimi vien katastrofų scenarijai prognozuojami Graikijai.
***
„Syriza“ eilinį kartą tapo visų Europos tautų viltimi. Ir būtent dėl šios priežasties €uro-zonos imperializmas su Vokietija priešakyje bei amžina troikos hegemonija įvertino ją kaip grėsmę. Dėl šio despotizmo net patys mažiausiai reikšmingi „Syrizos“ reikalavimai būdavo atmetami. Strateginiu ponų prioritetu tapo „Syrizos“ pralaimėjimas ir šios partijos, kaip politinės alternatyvos eliminavimas. Bet jiems nieko nesigavo. Bent kol kas.
***
„Syrizos“ sėkmė – tai atspindys to, jog prieš kapitalizmą, kuris nežada žmonijai nieko, išskyrus barbariškumą, tautos ir dirbantieji ieško kelių, padėsiančių sukurti naują tvarką Europoje ir visame Žemės rutulyje. Ir tai, kiek sėkmingai „Syriza“ įvykdys savo sudėtingą misiją, kuria ji apsiėmė atlikti, taps įkvėpimo šaltiniu ne tik Europoje, bet ir visuose kituose pasaulio kraštuose. „Syrizos“ kova – tai visų engiamųjų kova. Atėjo laikas atstatyti paramos petį tikintis, jog visa tai išsipildys. Savo pergalingoje kalboje po referendumo Tsipras pakvietė vienybei. Ši diena tapo kovos ir solidarumo diena.
→ PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai. → Naujienlaiškis
176
Leidžiama ...
