infa.lt

Youtube nuotr.

Maskva išskyrė 3 mlrd dolerių megastruktūrai, patenkinančiai jos praktinius ir geopolitinius poreikius, rašo Le Monde žurnalistas Arthur Carpentier.

„Niekas nesustabdys Vladimiro Putino, net stichinės nelaimės. Rusijos prezidentas gegužės 15 dieną turi iškilmingai atidaryti patį ilgiausią tiltą Europoje, nutiestą virš Kerčės sąsiaurio. „Krymo tiltas“ sujungia Rusijos teritoriją su ukrainietišku pusiasaliu, Maskvos aneksuotu 2014 metų kovą. Kremliaus duomenimis, lengvojo ir visuomeninio transporto eismas prasidės gegužės 16 dieną, o traukinius planuojama paleisti 2019-ųjų pabaigoje“, – teigia autorius.

Nuo tilto statybos pradžios iki jo atidarymo lengvosioms transporto priemonėms prireikė truputį daugiau, nei 3 metų. Krymo tiltas iškilo iš vandens per rekordišką laiką, kad patenkintų ir praktinius ir geopolitinius poreikius, pažymi žurnalistas.

Pritraukti turistus į pusiasalį – svarbiausia užduotis Kremliui, rašoma straipsnyje.

Megastruktūra, kertanti Tuzla salą, buvo tikras iššūkis kompleksiniam projektavimui. Reikėjo atsižvelgti į seisminį aktyvumą Kerčės sąsiaurio prieigose. Jo dugne taip pat gulėjo archeologinės relikvijos ir Antrojo pasaulinio karo laikų minos, kurias teko ištraukti, aprašo autorius.

Visi šie sunkumai ne nauji. Apie juos buvo žinoma jau prieš dešimtis metų. Kadangi šis tiltas iki V. Putino jau buvo pageidavimo objektas Stalinui, Hitleriui ir netgi Nikolajui II. Antrojo pasaulinio karo metais buvo pastatytas pirmas medinis statinys, vėliau sugriautas ledų. Ši idėja vėl atgijo XXI a pradžioje, buvo svarstomi Rusijos-Ukrainos partnerystės variantai, kurie taip niekuo ir užsibaigė, primena žurnalistas.

„Tokios techninės sąlygos galėjo išgąsdinti kokį tik įmanoma rangovą. Pagal įprastą strategiškai svarbių objektų praktiką, Vladimiras Putinas kreipėsi į Arkadijų Rotenbergą, oligarchą ir artimą prezidento draugą, su kuriuo jis vaikystėje kartu užsiiminėjo dziudo treniruotėse.

Milijardierius, minimas „Panamos dosje“, suvaidino svarbų vaidmenį 2014 metų Olimpiados Sočyje parengime. Magnatas, kurį palietė europiečių ir amerikiečių sankcijos nuo 2014-ųjų, po Krymo aneksijos, turėjo visus būtinus atributus tam, kad Kremlius suteiktų jo dispozicijai 3 mlrd dolerių, asignuotų tokiai Rusijos galios demonstracijai“, – pateikia žurnalistas.

JAV, kaip ir Ukraina, pagrasino represijomis bet kuriai Vakarų kompanijai, kuri prisidėtų prie minėto tilto statybos, praneša autorius. Gegužės pradžioje Nyderlandai paskelbė apie tyrimo pradžią dėl menamo septynių Nyderlandų kompanijų dalyvavimo statant inžinerinį statinį, kas taip pat patenka ir į europietiškųjų sankcijų poveikio lauką.