Vilniaus miesto apylinkės teismas š.m. balandžio 10 d. priėmė dar vieną sprendimą dėl asmenvardžių rašybos, kuriuo įpareigojo Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti Lietuvos pilietės, ištekėjusios už Lenkijos piliečio, pavardę į „Wojewoda”. Teismo vertinimu, draudimas įrašyti pavardę „Wojewoda” yra neproporcingas nepatogumams, kuriuos patirtų pareiškėja neišdavus jai santuokos liudijo vyro pasirinkta pavarde su raide „W”. Draudimas įtraukti į apskaitą vyro pasirinktą pavardę su raide „W” taip pat sudarytų prielaidas pažeisti privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumo principą, teisės į vardą pažeidimą.
Lenkijoje pareiškėja įvairiuose dokumentuose identifikuojama „Wojewoda” pavarde. Tokiu būdu, atsisakymas įtraukti į apskaitą bei išduoti santuokos liudijimą pareiškėjos pasirinkta pavarde – „Wojewoda”, sukeltų pareiškėjai administracinių, asmeninių bei profesinių nepatogumų keičiant turimus dokumentus, įrodinėjant, jog tapatybės ir pateikiamų dokumentų autentiškumą, keliauti su vaikais ar tvarkyti jų dokumentus.
Tai jau trisdešimt šeštas sprendimas asmenvardžių rašybos bylose, kurias kuruoja VšĮ „Europos žmogaus teisių fondas”. Šiuo metu Seime yra užregistruoti keli įstatymų projektai dėl asmenvardžių rašybos, tačiau šis klausimas yra net neįtrauktas į Seimo pavasario sesijos darbų programą.
Pareiškėjus teisme atstovaujanti advokato padėjėja Evelina Dobrovolska primena, kad 2015 metais Vilniaus miesto apylinkės teismas pirmą kartą įpareigojo išsuoti santuokos liudijimą su „w”. Teismas tada nurodė, kad asmens privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumas turi būti prioritetas prieš valstybės pageidavimą saugoti kultūrinį identitetą neatsižvelgiant į naujai susiklosčiusiais sąlygas Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, į laisvą piliečių judėjimą, į tai, kad ES valstybių narių sienos nebėra valstybės skiriančios ribos, ribojant asmens įstatyminę teisę pasirinkti savo pavardę.
Iki šiol teismai priima palankius teismo sprendimus dėl civilinės būklės aktų išdavimo su „w”, „x” ar „q”, o šeimos vis aktyviau kreipiasi į teismus dėl pavardžių rašybos. Nepaisant šių aplinkybių, įstatymo leidėjas visdar nepriima įstatymo, išspręsiančio asmenvardžių rašybos klausimą.
BNS
→ PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai. → Naujienlaiškis
155
Leidžiama ...
O kaip bus kai lenkiškose pavardėse bus ne tik tos 3 raidės, bet grynai lenkiškos, tai rašant pavardę bus dalis raidžių įrašyta originalo, o dalis kažkokiomis kitomis (ne originalo) raidėmis?
Geras Jonės klausimas į kurį nesunku atsakyt. Žengus A, bus reikalaujama žengti B. Argumentuojant, jog vieniems bus leidžiama parašyti savo pavardę nelietuviškomis raidėmis, o kitiems ne. Kartą pravėrus šį kromelį – jo uždaryti jau nebepavyks.