infa.lt

Patyrus jau ne pirmą kibernetinę ataką prieš Lietuvą, ir konkrečiai – prieš krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį, galime pasidžiaugti greita Krašto apsaugos ministerijos (KAM) reakcija į vakarykštę kibernetinę ataką prieš KAM ministrą ir melagingų žinių paskleidimą. Tačiau tokioms atakoms dažnėjant, ir ypač turint omenyje, kad net ir didžiausioms pasaulio valstybėms, pavyzdžiui, Jungtinėms Amerikos Valstijoms, priešiškai nusiteikusios šalys darė įtaką rinkimų metu naudodamos kibernetines atakas, kyla pagrįstas klausimas: ar Lietuva pajėgi atremti tokias atakas ir atsispirti „fake news“ propagandai?

„Turime suprasti, kad esame nuolatinis atakų objektas, todėl privalome sustiprinti visų mūsų institucijų, pareigūnų, politikų ir piliečių gebėjimą identifikuoti ir laiku izoliuoti Rusijos karinės mašinos sėjamą melą tiek iš išorės, tiek iš vidaus, kurį kartais sąmoningai vis pakartoja įvairūs veikėjai, bet kokia kaina siekiantys susitaikymo su Kremliumi“, – pabrėžė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys ambasadorius Žygimantas Pavilionis. Parlamentaras pažymi, kad kibernetinis saugumas negali būti tik šios ministerijos interesas. Kibernetiniam saugumui užtikrinti, pasigendame tinkamo dėmesio finansavimo iš premjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybės. Optimizuojant kibernetinio saugumo pajėgas, turėtų būti sukurtas efektyvus koordinavimo mechanizmas, kuris įtrauktų ir kitas ministerijas, nes saugumas, įskaitant kibernetinę erdvę, yra bendras valstybės prioritetas. Tuo tarpu vykdant optimizacijos procesą yra precedentas, kai Strateginės komunikacijos skyrius Užsienio reikalų ministerijoje buvo panaikintas.

„Turime sutelkti dėmesį visuomenės atsparumo, strateginės komunikacijos pajėgumų stiprinimui. Galbūt net pagalvoti apie strateginės komunikacijos programas Lietuvos universitetuose“, – sakė Seimo TS-LKD frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas.

Pabrėždami faktą, kad Lietuva įdeda nemenką indėlį, išlaikydama savo personalą ES ir NATO strateginės komunikacijos padaliniuose, parlamentarai ragina aktyviau bendradarbiauti su užsienio partneriais, juos įtraukiant į Lietuvos gynybą nuo tokių atakų. Buvęs ambasadorius JAV Ž. Pavilionis taip pat pasidžiaugė, kad atsinaujino Baltijos šalių ir JAV užsienio reikalų ministrų susitikimai Vašingtone, kurie paruoš ir balandžio mėnesį įvyksiantį viršūnių susitikimą.

„Esu įsitikinęs, kad informacinės atakos, kaip ir visos kitos hibridinės grėsmės, bus viena iš pokalbių temų“, – teigė Ž. Pavilionis pabrėždamas, kad šie susitikimai turėtų garantuoti, jog naujų nuolaidų Kremlius negaus, kad ir kaip norėtų kai kurie ypač lankstūs Lietuvos politikai – sankcijos bus tęsiamos, kol Rusija neatsitrauks iš okupuotų teritorijų ir neįvykdys kitų Minsko įsipareigojimų. Atitinkamai tikimasi ir tolesnės JAV lyderystės stiprinant NATO bei didinant savo karinį buvimą Baltijos šalyse.

„Džiaugiuosi ir vis labiau didėjančia prekybos apyvarta bei JAV investicijomis Lietuvoje – vienintelė Lietuva išsiskiria iš kitų Baltijos šalių tokiomis JAV investicijomis ir sukuriamų darbo vietų gausa, kaip ir išskirtine partneryste energetinio saugumo srityje dėl Lietuvoje veikiančio suskystintų gamtinių dujų terminalo. Būtų gerai, kad ši išskirtinė partnerystė ekonomikoje išaugtų ir į išskirtinius strateginius-politinius santykius“, – teigė Ž. Pavilionis.