infa.lt

Ukrainos „Nafrogaz“ ir Lenkijos „PGNiG“ susitarė dėl skubaus dujų tiekimo kovą, po to, kai Rusijos monopolistė „Gazprom“ atsisakė tiekti dujas Ukrainai, praneša BBC.

„Sutartis galioja iki 2018 metų kovo pabaigos. Kontrakto apimtys siekia daugiau nei 60 mln kubinių metrų dujų. Tiekimas prasidėjo vakar nuo 6 ryto per Hermanowice mazgą, jungiantį lenkų ir ukrainiečių dujų transporto sistemas“, – pranešė PGNiG.

Taip pat kompanija pareiškė, jog pasirengusi padidinti tiekimo apimtis ir/ar susitarimo veikimo trukmę, priklausomai nuo paklausos Ukrainos rinkoje.

„Naftogaz“ vadovas Andrej Kobodev anksčiau pranešė apie dujų deficitą Ukrainoje, siekiantį apie 10 mln kubinių metrų į parą. Jo vertinimu deficitą būtina padengti kovo 1-4 dienomis, kadangi vėliau šalyje laukiama atšilimo ir dujų paklausa sumažės.

Diena anksčiau, Rusijos „Gazprom“, po Stokholmo arbitražo teismo sprendimo ginče su ukrainiečių „Naftogaz“, paskelbė, jog pristabdo dujų tiekimą Ukrainai.

Trečiadienį teismas priėmė sprendimą tarpusavio atsiskaitymų tarp „Gazprom“ ir „Naftoaz“ klausimu, nustatęs, jog „Gazprom“ privalo išmokėti Ukrainos pusei 2,56 mlrd dolerių. „Gazprom“ su arbitražo sprendimu nesutiko.

Sekančią dieną kompanijos valdybos pirmininko pavaduotojas Aleksandr Medvedev pranešė, jog „Gazprom“ grąžino „Naftogaz“ įmonei išankstinį apmokėjimą už turėjusius būti kovą dujų tiekimus, ir todėl dujų tiekimo nuo kovo 1 Ukraina nebeturės.

Be to, penktadienį, Gazprom vadovas Aleksej Miller pareiškė, kad kompanija pradeda procedūrą nedelsiant nutraukti kontraktus su „Naftogaz“.

„Stokholmo arbitražas, vadovaudamasis dvigubais standartais, priėmė asimetrinį sprendimą kontraktų dujų tiekimui ir tranzitui su Ukrainos „Naftogaz“ atžvilgiu”. Tokiu būdu, arbitražo sprendimas iš esmės sugriovė suinteresuotų pusių interesų balansą minėtų kontraktų atžvilgiu“, – pareiškė jis.

„Arbitrai savo sprendimą argumentavo staigiu Ukrainos ekonomikos būklės pablogėjimu. Mes esame kategoriškai prieš, kad mūsų sąskaita būtų sprendžiamos Ukrainos ekonominės problemos. Tokioje situacijoje tęsti sutarčių galiojimą „Gazpromui“ yra ekonomiškai netikslinga ir nuostolinga“, – papildė Milleris.

Tranzitas ir reversas

Šiuo metu pilnai atsisakyti dujų tranzito per Ukrainos teritoriją „Gazpromui“ nepavyks. Iki šiol nepastatytas nei „Turkijso srautas“, nei „Šiaurės srautas-2“, kurie suteiktų galimybę pilnai apsieiti be Ukrainos tranzito, ypač aukštos dujų paklausos Europoje dėl didelio šalčio sąlygomis.

Ekspertų nuomone, greičiausiai, tokių planų realizavimas įvyks ne iš karto, kadangi bylų tyrimas Stokholmo arbitraže gali užsitęsti.

Šiuo metu „Gazprom“ gali dalinai nukreipti dujų srautą per „Šiaurės srautą“ ir per „Jamal-Europa“, tačiau šios kryptys jau dabar perkrautos dėl šalčių.

„Ukraina priklauso nuo rusiškų dujų tiekimo ne tik tiesiogiai. Kažkurį laiką ji visiškai nepirko dujų pas „Gazpromą“, tačiau ji pirko dujas Europoje, kur jas tiekia „Gazprom“. Iš esmės, ji vis tiek perka Rusijos dujas. Todėl ji yra priklausoma nuo jų tiekimo pakankamai kritiškai“, – paaiškina „Uralsiba“ analitikas Aleksej Kokin.

„Iškyla tokios situacijos, kai dėl laikino dujų vartojimo augimo Rytų Europoje, pas Slovakiją, Lenkiją ir Vengriją nebelieka dujų, kurias galima būtų parduoti Ukrainai. Kiek aš suprantu, tai vyksta dabar“, – papildė jis.

Ukraina neperka dujų tiesiogiai pas Rusiją nuo 2015 metų lapkričio.