infa.lt

Kodėl JAV atėjo į galvą, jog Rusijos interneto troliai bandė įtakoti 2016 metų prezidento rinkimų rezultatus? Švedijos leidinys svd.se atsako: „Todėl, kad, kaip rodo tyrimas, žmonės įpratę apie kitus spręsti pagal save.

1970 m rugsėjį Salvadoras Aljendė (Salvador Allende) laimėjo rinkimus Čilėje. Po trijų metų, kruvino perversmo metu jis buvo nušalintas, ir valdžia Čilėje 27 metams perėjo į karinės chuntos, vadovaujamos diktatoriaus Augusto Pinočeto rankas.

Visos šios dramos užkulisiuose stovėjo CŽV. Jeigu JAV šnipinėjimo valdybai būtų pavykę viską padaryti savaip, Aljendė apskritai nebūtų laimėjęs rinkimų 1970 m, ir jo socialistinė vyriausybė nebūtų gavusi valdžios, primena leidinys. Apie tai liudija CŽV ataskaita, kurioje aprašoma daugybė infiltracijos būdų į vidinę Čilės politiką.

Specialaus prokuroro Roberto Miulerio (Robert Mueller) tyrimą apie rusų įsikišimą į 2016 metų JAV prezidento rinkimus, kad padėtų nugalėti Donaldui Trampui (Donald Trump), pastaruosius metus nuolat lydi naujienos spaudoje apie prezidentą.

Šį penktadienį Miuleris paskelbė kaltinimą 13 rusų, kurie rinkimų išvakarėse, pasak jo tyrimo, padarė poveikį jų rezultatams, socialinių tinklų ir politinio aktyvumo pačiose JAV pagalba.

Tačiau rusų bandymai įtakoti demokratinį procesą Jungtinėse Valstijose įvyko jau po to, kai amerikiečiai dešimtmečiais bandė daryti tą patį su kitomis šalimis.

„Jeigu jūs paklausite žvalgybos karininko, – ar rusai pažeidė kažkokias taisykles ar padarė ką nors keisto, tai atsakymas būtų „ne, visai ne“, sako CŽV agentas atsargoje Stivenas Holas (Steven Hall), kuris 30 metų išdirbo JAV žvalgybos valdyboje, savo interviu laikraščiui New York Times.

Loch K Johnson studijavo amerikiečių žvalgybos tarnybą, o dabar dirba Džordžijos Universitete.

„Mes darydavome maždaug tą patį, nuo paties CŽV sukūrimo 1947 metais“, – pasakė jis tam pačiam laikraščiui.

„Mes naudodavome plakatus, pamfletus, pašto siuntinius, transparantus – viską, ką galima. Mes sukurdavome melagingą informaciją užsienio laikraščiams ir išsiųsdavome rankines su grynaisiais pinigais“, – pasakojo Džonsonas, parašęs knygą apie CŽV vykdytą veiklą siekiant įtakoti rinkimus.

Politologas Don Levin iš Karnegio-Mellono universiteto Pitsburge Pensilvanijoje, sudarė duomenų bazę, skirtą užfiksuoti JAV bandymus įtakoti įvairių rinkimų rezultatus dešimtmečių eigoje

Sekant jo tyrimais, nuo 1946 iki 2000 netų JAV 81 kartą įsikišo į kitų šalių rinkimų procesą. Ir čia dar nėra įtraukta, pavyzdžiui, karinių perversmų palaikymas, kaip kad Čilėje 1973 metais.

59 iš 81 atvejais, pasak Levino, nugalėjo ta pusė, kurią palaikė JAV. Prieš rinkimus Nikaragvoje 1990 m, CŽV paskleidė spaudoje informaciją, apie esą tada buvusio valdžioje socialisto prezidento Danielio Ortegos korumpuotiumą. Ortega pralaimėjo, tačiau laimėjo vėl 2007 metais. Jis gi laimėjo ir 2016 metų rinkimus.

O kai Slobodanas Miloševičius kovojo už perrinkimą buvusioje Jugoslavijoje prieš 18 metų, JAV jam sutrukdė, atvirai palaikiusios jo oponentą Voislavą Koštunicą. Koštunica nugalėjo rinkimuose.

„Apie trečdalis visų įsikišimų buvo atviri, du trečdaliai slapti. Kitaip sakant, rinkėjai, kuriems visa tai buvo taikoma, nieko nežinojo“, – pasakojo Don Levin savo interviu amerikiečių radijo kanalui „NPR“(National Public Radio).

Tuo metu, kai CŽV daugybę kartų bandė paveikti vidinę kitų šalių politiką ir jų rinkimų reultatus, dar neegzistavo internetas ir socialiniai tinklai, kuriais, Miulerio teigimu pasinaudojo rusų „troliai“, siekdami pasėti chaosą JAV politiniuose procesuose.

Vietoje to CŽV dažnai veikė pasinaudodama slapta ekonomine parama partijoms ar kandidatams ar atsiųsdavo savus konsultantus į rinkimų kampanijas. Jų instrumentų rinkinyje buvo ir tai, ką Levinas vadina „purvinais triukais“: pavyzdžiui, jie galėdavo surengti informacijos nuotėkį, kenksmingą kažkuriam iš kandidatų. Italijoje, kur situacija po karo buvo įtempta, o Maskva bandė prastumti savas pozicijas, 1948 m CŽV užleido plataus masto kampaniją, palaikant Krikščionių-demokratų partiją.

Kampanija buvo papildyta istorijomis apie seksualinius komunistų nuotykius, o taip pat pinigais, kurie buvo skiriami krikščionims demokratams.

CŽV agentas Mark Wyatt, miręs 2006 metais, buvo pagrindine figūra, stovėjusia italų kampanijos užkulisiuose.

„Mes turėjome maišus pinigų, kuriuos tiekėme pasirinktiems politikams, kad būtų padengtos jų politinės išlaidos, plakatai ir pamfletai“, – papasakojo Wyatt dokumentiniame CNN filme 1995 metais.