infa.lt

Algimantas Rusteika

Ką gi, išbandymo metas jau ateina. Būna tiesos akimirkų, kai tyla pasako viską, kaukės nukrenta, scena nušvinta ir staiga pasidaro paprasta ir aišku.

Labai norėčiau būti neteisus, bet nuojauta bloga, intriga lieka, nors visi ženklai rodo ir jau beveik aišku – apsimes šlangomis. Didingai vaidins, kad nieko neatsitiko, na, išprotėjo Laisvės premijos laureatė. Šitiek kentėjusi, ko norėt, jei nusišneka – iš mandagumo ir pagarbos patylėkim, nors čia mandagumu ir pagarba net nekvepia, vien baimė ir panieka.

• N. Sadūnaitės užduotas klausimas Laisvės gynėjų dienos minėjimo Seime metu taip ir liko be atsakymo

Nieko mums nesirengia atsakyti ir neatsakys, užteks išsigandusios visagalės Prezidentės pašnibždėjimo į ausytę prieš pabėgant iš Parlamento, kad ji su visomis slaptomis ir nelabai specialiosiomis tarnybomis nieko nežino, tačiau viskas gerai.

Nors būtų taip paprasta parodyti, pasakyti kaip yra ir visi nusiramintų. Bet juk neparodys ir nepasakys, nes neturi ką. Nenoras pasakyti tiesos ir pabėgimas nuo atsakymų visada rodo, kad yra ką slėpti.

Nejaugi griaudės gražios kalbos iš aukštų tribūnų, gražiai kelsim vėliavas ir gražūs kareiviai gražiai žygiuos, ir visi gražūs ponai gražiai vaidins, kad nieko neatsitiko?

Tiesos išbandymus praeina ne visi. Pradžioje visada būna žodis – ir pasakytas, ir nutylėtas. Valdovai negali atsakyti Laisvės laureatei,gyva ar negyva valstybės nutarimais nuo žmonių ir artimųjų paslėpta maža, visiems žinoma mergaitė? Valstybės galva sako, kad nežino? Tai kas tada žino?

Melas yra meilės nuodai. Laisvę švenčianti, tačiau slepianti nuo savo piliečių tiesą valstybė gali būti galinga, nepriklausoma, turtinga ir graži. Tačiau svetima ir tuščia, nes tarp savųjų niekas nieko neslepia – nutylėjimai atneša vienatvę.

Nijolės Sadūnaitės užduotas klausimas į kurį nesugebėjo atsakyt valstybės vadovai, apsimetę, kad jo nė nebuvo: