infa.lt

„Nežiūrint į vegetarizmo bumą, mėsos gamyba visame pasaulyje link 2050 metų išaugs daugiau, nei 50%. Gyvūnų ir klimato gynėjai skelbia pavojų, tačiau jų problemos sprendimo variantai išsiskiria“, – rašo Die Welt.

„Galbūt, daugelis vartotojų turtingose išvystytos pramonės šalyse ateityje aktyviau ieškos naujų sveikos ir subalansuotos mitybos variantų, tačiau pasaulio mastu būsimo augimo pirmajame plane randasi visai kitas produktas, – iš tų laikų, kai žmonės užsiimdavo medžiokle ir rinkimu, – klasika, – tai mėsa“, – rašo publikacijos autorius.

Vokietijos mėsininkų profesinės sąjungos duomenimis, suvartojamos šalyje mėsos kiekis svyruoja apie 60 kg žmogui į metus ribose. Kinai suvartoja trečdaliu mažiau mėsos, o kai kurių Afrikos šalių gyventojai nesuvalgo ir pusės šio kiekio. Tačiau kitose šalyse, pavyzdžiui Argentinoje ar JAV, mėsos suvartojimas siekia – daugiau, nei 100 kg žmogui į metus, skelbia autorius.

„Kartu su Žemės gyventojų skaičiaus ir gerovės pasaulyje augimu, virš-proporcingai auga ir gyvulinės kilmės maisto suvartojimas“, – rašoma viename Vokietijos Federalinės žemės ūkio Ministerijos dokumentų. Jeigu paklausa augs tai veržliai, kaip prognozuojama, mėsos gamyba iki amžiaus vidurio išaugs nuo 300 mln tonų iki 480 mln tonų ir taps pusės visų išmetamų šiltnamio dujų pasaulyje priežastimi, įsitikinę ekspertai.

Blogesnį poveikį lyginant su CO2 turi metanas, išskiriamas atrajojančių gyvulių. „Absoliučia išraiška jo kiekis santykinai nedidelis, tačiau tona metano įtakoja šiltnamio efekto susidarymą, kaip 25 tonos anglies dvideginio. Dar stipresnį efektą turi azoto suboksidas (N2O), susidarantis trąšų naudojimo pasekoje. „Linksmųjų dujų“ poveikis už CO2 poveikį stipresnis 298 kartus“, – rašoma straipsnyje.

Kai kurie vokiečiai šiandien iš dalies arba visiškai atsisako mėsos ekologiniais ar etiniais sumetimais. „Jeigu pirmaisiais dešimtmečiais po karo mėsos kotletas dar buvo statuso simboliu, tai šiandien daugelį vartojant mėsą kankina sąžinė“, – pastebi autorius.

„Galų gale, kiekvienas gali įnešti savo indėlį: labiausiai logišku keliu gelbėjant gyvūnus buvo ir išlieka veganiškasis ar vegetariškasis gyvenimo būdas“, – įsitikinęs Vokiečių gyvūnų apsaugos sąjungos prezidentas Tomas Šrioderis (Thomas Schröder). Tačiau prie tokios išvados priėjo kol kas tik kas 20-as vokietis.

Vietoje to Vokietijos valstiečių sąjunga rengiasi padaryti mėsos gamybą kabiau ekologiška. Valstiečių ūkiuose Vokietijoje, pavyzdžiui, jau naudojamas pašaras, kurį gyvuliai maksimaliai pilnai suvirškina.

„Tuo pat metu ne tik Valstiečių sąjungai aišku, kad maisto produktų gamyba turi būti svarbiausia tarp visų kitų tikslų – tame tarpe svarbesnė ir už gyvūnų apsaugą, gamtos ir klimato apsaugą“, – pažymi žurnalistas. 2015 metų Paryžiaus susitarimo preambulėje sakoma, jog maisto produktų saugumas ir bado likvidavimas turi pamatinį prioritetą, primena straipsnio autorius.

„Aš visada sakau žmonėms: geriau valgyti mažiau mėsos, bet valgyti geros kokybės mėsą“, – cituoja žurnalistas jauną, vieno iš valstiečių ūkių, atstovę. „Tikėtina, jog daugelis vokiečių su ja sutiktų, – rašo autorius. – Tačiau didelis klaustukas – ar galima tuo įtikinti žmones kitose šalyse, kurie šiandien veržiasi prie mėsos, kaip prie gerovės simbolio, kaip vokiečiai po karo?“.