infa.lt

Briuselis— – Derybos tarp Graikijos ir tarptautinių kreditorių žlugo sekmadienį, ir Atėnai priartėjo prie skolų defolto, keliančio grėsmę šalies ateičiai €uro zonoje.

€uroSąjungos atstovai kaltę suvertė Graikijai – jų nuomone, skęstanti skolose Graikija nesugebėjo pasiūlyti nieko naujo, kad pritraukti finansavimą, būtiną šaliai, kad galėtų išmokėti eilinę skolos porciją lygią 1,6 mlrd €u Tarptautiniam valiutos fondui.

Graikija pareiškė, kad ji kaip ir anksčiau pasirengusi deryboms, tačiau ES ir TVF atstovai kalba, jog nėra įgalioti jas tęsti. Atėnai tvirtina niekada nepasiduosiantys tolimesniems pensijų ir atlyginimų mažinimo reikalavimams.

„Visa tai labai liūdna“. Tai buvo paskutinis bandymas išspręsti tarpusavio prieštaravimus, tačiau praraja per daug plati. Galima, žinoma, bandyti aptarti prarają, bet juk ji plati, kaip vandenynas“, – pasakė deryboms artimas šaltinis.

Pavadinęs derybas „paskutiniu bandymu“ susitarti, ES vykdomasis organas – Eurokomisija pranešė, jog €uro-zonos finansų ministrai aptars šį klausimą ketvirtadienio susitikime.

Kadangi techninis sandėris mažai tikėtinas, ministrams, galimai, teks priimti sudėtingą politinį sprendimą dėl tolimesnės Graikijos narystės valiutos bloke.

Graikijai palikus €uro-zoną po keleto metų sudėtingų derybų ir dviejų finansinės pagalbos programų, valiutine išraiška siekiančių 240 mlrd €urų, pats ambicingiausias €S projektas siekiant sukurti valiutinę sąjungą patirs galingą smūgį.

Praėjusį penktadienį Graikijos premjeras Aleksis Tsipras davė suprasti, jog yra pasiruošęs skausmingam kompromisui biudžeto ekonomijos ir reformų atžvilgiu mainais į finansinę pagalbą.

Tačiau €uro-komisija pranešė po derybų, kuriose dalyvavo ir ECB, kad „Graikijos pasiūlymai išlieka nepilni“.

„Nežiūrint į nedidelį progreso pasistūmėjimą, derybose nebuvo pasiektas susitarimas, kadangi tarp Graikijos valdžios planų ir bendrų €urokomisijos, ECB ir TVF reikalavimų kaip ir anksčiau tvyro dideli skirtumai“, – kalbama €urokomisijos pranešime.

Kreditoriai iš Graikijos reikalauja kasmet sutaupyti 2 milijardus €urų. ES atstovai pranešė, jog Atėnai suartėjo su kreditoriais pirminio biudžeto proficito klausimu – valstybės kredito balanso iki skolų išmokėjimo – bet nepranešė, kaip rengiasi tai pasiekti. Be to, graikų delegacija nepasiūlė nieko naujo.

Vice-premjeras Yannis Dragasakis, vadovavęs Graikijos delegacijai derybose, pasakė, jog Atėnai pasirengę tęsti dialogą, tačiau europiečių kreditoriai reikalauja pensijų mažinimo ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinimo, siekiant sumažinti biudžeto deficitą.

Atėnai susidūrė su skolų išmokėjimo problemomis po to, kai praėjusių metų viduryje, TVF ir ES reikalavusios iš jų skausmingų reformų, nustojo teikti Graikijai lėšas pagal finansinės pagalbos programą.

Neskaitant TVF kredito, Graikija turi išmokėti 6,7 milijardo €u pagal obligacijas esančias ECB portfelyje, liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Net, jei šios trumapalaikės problemos bus išspręstos, Graikijai reikės gražinti pinigus gautus finansinės pagalbos programos metu. Ši našta kabės virš Graikijos trapios ekonomikos dešimtmečius, jei Atėnams nepasiseks susitarti su kreditoriais dėl skolų krūvio sumažinimo.