infa.lt

infa.lt nuotrauka

Pastaraisiais metais Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija prie savo tiesioginių funkcijų prisiėmė savo politinių oponentų ekonominių ir kitų veikų bei neveikimo faktų tyrimų pareigas.

Gal valstybei reikėtų panaikint FNTT ir STT tarnybas, kaip neefektyvias, o tas pareigas perduoti TS-LKD Seimo frakcijai, kuri tą atlieka žymiai produktyviau ir efektyviau, išsiaiškindama tuos dalykus, kurių kažkodėl nenori aiškintis aukščiau minėtos tarnybos?

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į Muitinės departamento direktorių Arūną Adomėną dėl importuojamų trąšų antidempingo mokesčių.

Viešojoje erdvėje pasirodžius abejonėms, kad su „Agrokoncerno“ grupe susijusios įmonės iš Rusijos gamintojų į Lietuvą importuoja amonio salietros trąšas su priedais, galimai siekiant išvengti Europos Sąjungos nustatyto antidempingo mokesčio, ir dėl to galėjo būti nesumokėta kelių milijonų eurų mokesčių suma, parlamentarė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė Muitinės departamento direktoriaus prašo atsakyti, kaip Lietuvoje vykdoma iš trečiųjų šalių įvežamų trąšų kontrolė?

Klausiama, kaip užtikrinama, kad per Lietuvą į Bendrijos rinką nepatektų nekokybiškos, deklaruojamos sudėties neatitinkančios ir nesaugios trąšos bei nebūtų bandoma nesąžiningais būdais apeiti Bendrijos nustatytą antidempingo politiką?

„Man kyla klausimų, ar „Agrokoncernas“ importuodamas trąšas iš Rusijos, nepažeidžia antidempingo taisyklių? Viešumoje pasirodė informacija, kad trąšos nėra tikrinamos, vadinasi, kyla pagrįstas klausimas, ar deklaruojama sudėtis atitinka realybę? Jei paaiškėtų, kad azoto koncentracija kompleksinėse trąšose viršija 80 procentų, tai reikštų, kad buvo nuslėpti mokesčiai ir pažeisti Europos Sąjungos teisiniai reikalavimai. Todėl ir kreipiausi į Muitinės departamentą, kad būtų pateikti išsamūs atsakymai“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Parlamentarė teiraujasi, kurie Rusijos Federacijos trąšų gamintojai yra laikomi „patikimais“, t.y. jiems taikomos supaprastintos muitinės procedūros ir, ar patekus tarp „patikimų“ gamintojų produkcija netikrinama muitinėje? Taip pat klausiama, kokiais principais remiantis imami produkcijos mėginiai ir atliekami laboratoriniai importuojamų trąšų tyrimai? Jei trąšų tyrimai atliekami Muitinės laboratorijoje ir buvo nustatyta pažeidimų, prašoma pateikti informacijos apie juos.

Taip pat domimasi, ar įvežamoms kompleksinėms trąšoms NPK 30.4.4  netaikomi antidempingo mokesčiai ir, ar tai nepažeidžia Bendrijos nustatytų reikalavimų taikyti antidempingo priemones Rusijoje pagamintoms azotinėms trąšoms? Taip pat klausiama, kas yra pagrindiniai šių kompleksinių trąšų importuotojai ir, ar vykdomas tokių trąšų patikrinimas muitinėje?

Galų gale teiraujamasi, ar imami mėginiai laboratoriniams tyrimams bei kokių kitų rūšių kompleksinės trąšos (pvz. NPK 33.3.0) iš Rusijos yra importuojamos į Lietuvą, kuriose azoto kiekis būtų apie 80 proc. ir kurioms nėra taikomas antidempingo mokestis?

Seimo narė kreipimosi pabaigoje prašo pateikti informaciją, kaip pastaraisiais metais keitėsi daug azoto turinčių trąšų importo apimtys.