infa.lt

„Praėjus metams po jo pradžios pasaulis kaip ir anksčiau stebisi revoliucinio Suomijos eksperimento su universaliomis bazinėmis pajamomis atžvilgiu: pirmuoju bendranacionaliniu Europoje, vykstančiu palakant valstybei bandymu, kurio metu piliečiams pinigai išduosimi tiesiog šiaip“, – rašo britų The Guardian.

→ Suomija kai kuriems bedarbiams garantuos bazines pajamas

„2017-ųjų sausį ši šiaurinė šalis, pradėjo pinigines išmokas grupei bedarbių, atrinktų atsitiktiniu, tačiau būtinuoju principu 2 tūkstančiams žmonių, nuo 25 iki 58 metų amžiaus, po 560 eurų kas mėnesį.. Jie neprivalėjo nei ieškoti, nei sutikti su siūlomu darbu dviejų metų bėgyje, kol tesis eksperimentas, o visi, kurie susiras darbą, ir toliau gaus tą pačią sumą pinigų“, – rašoma straipsnyje.

„Turint omenyje, kad tokie žmonės, kaip Markas Cukerbergas, Stivenas Hokingas, Elonas Maskas ir Bernis Sandersas palaiko universalių bazinių pajamų (UBP) modelį, suomių valdininkus ir eksperimento dalyvius užvertė pasiūlymais duoti interviu viso pasaulio žiniasklaidai”, – rašo leidinys.

Tačiau šio beprecedenčio MIP dėmesio fone, ekspertai sukūrė šią schemą baiminasi, jog ji gali būti interpretuota neteisingai.

„Plataus masto eksperimentas su universaliomis pajamomis turi tirti įvairias tikslines grupes, o ne tik bedarbius. Jo fone turi būti patikrinti įvairūs bazinių pajamų lygmenys, įskaityti vietos faktoriai. Iš tiesų jis skirtas nustatyti, kaip bazinės besąlyginės pajamos įtakoja bedarbių įsidarbinimą“, – paaiškina Suomijos premjeras Markusas Kanerva, esantis taikomųjų visuomenės mokslų specialistu.

Tuomet, kai UBP įprastai asocijuojasi su progresyvia politika, suomių eksperimentas buvo pradėtas dešiniųjų centristų vyriausybės, orientuotos į taupymo priemones, pažymi autorius.

„Valdžia mano, jog jis atsakys į klausimą – ar bedarbius suomius, kaip mano ekspertai, atstumia nuo įsidarbinimo baiminimasis to, jog aukštesni pajamų mokesčiai gali pabloginti jų finansinę padėtį. Daugelį taip pat sulaiko būtinybė vėl teikti prašymus lengvatoms po kiekvienos nereguliarios ar trumpalaikės darbo sutarties“, – rašoma straipsnyje.

UBP idėja Suomijos kairiųjų centristų tarpe sklandė nuo 1980-ųjų, kaip priemonė kovai su ekonominėmis ir socialinėmis užimtumo pramonės gamyboje smukimo pasekmėmis, suteikus visiems galimybę duoti savo indėlį į visuomenės gyvenimą, pavyzdžiui, užsiėmus savanoryste, rašo straipsnio autorius.

Imponuojančios kairiesiems ir nuo neseniai dešiniesiems, UBP atrodo vis labiau patrauklios, įspėjimų apie tai, jog darbo automatizacija grasina Vakaruose panaikinti apie trečdalį darbo vietų per ateinančius 20 metų, fone. Kitos bazinių pajamų schemos išbandomos nuo Ontarijo ir Kenijos gyvenviečių iki Glazgo ir Barselonos, pažymi leidinys.

Suomijos eksperimento tikslas – aiškiau ištirti UBP įtaką gyventojų nerimui ir dažnam kreipimuisi pas gydytojus, o taip pat išbandyti galimybę sumažinti išlaidas biurokratams, teigia leidinys.