infa.lt

Apie teisingumo ir protingumo kriterijų reikšmę ir jų vietą mūsų gyvenimuose

03 sausio
01:01 2018
Zenonas Jurgelevičius infa.lt nuotr

infa.lt nuotr

Zenonas Jurgelevičius

Įvairiomis progomis esu ne kartą viešai pareiškęs, kad visas blogis žmonių visuomenėje atsiranda dėl atskirų individų žinių trūkumo. Ir tai nėra mano naujas asmeninis atradimas. Šią tiesą žmonės žinojo daugiau kaip prieš 2000 metų, senovės Kinijoje (pateikiu citatą iš Lao-Czy (Išmintingojo senolio) knygos „Dao De Čing“ (Apie kelią ir jėgą):

Kada pašalino didįjį Dao – atsirado „humanizmas“ ir „teisingumas“. Kada atsirado apsimestinis „išmintingumas“ – (tuomet) atsirado ir didžioji veidmainystė. Kuomet šeši giminaičiai (tarpusavyje) nesutaria, tuomet atsiranda „sūnaus pagarba“ ir „tėviška meilė“. Kada valstybėje karaliauja betvarkė, tuomet atsiranda „ištikimi (liaudies) tarnai“.

Kada apsimestinis „išmintingumas“ ir „moksliškumas“ bus pašalinti – tuomet liaudis bus šimtą kartų laimingesnė; kuomet bus pašalinti „humaniškumas“ ir „teisingumas“ – tuomet liaudis sugrįš prie sūnų pagarbos ir tėviškos meilės; kuomet gudrumas ir (neuždirbtos) naudos siekimas bus sunaikinti – tuomet išnyks vagys ir plėšikai.

Šie visi trys vyksmai vyksta dėl žinių stokos (trūkumo)“… ir:

„Kuomet bus sunaikintas „moksliškumas“ – tuomet nebus ir liūdesio. Koks menkas skirtumas tarp pažadų ir pataikavimo ir koks didelis skirtumas tarp gėrio ir blogio!” (citatos pabaiga).

Lao-Czy pasisakė už tai, kad liaudis atgautų natūralumą ir paprastumą. Nykstant vidiniam žmonių ryšiui su Dao įvardijama pasaulio tikrove  ir ją pakeičiant natūralioje gamtoje analogų neturinčiais žmonių savanaudiškais išsigalvojimais – kyla visos žmonijos nelaimės. „Dao De Čing“ autorius teigė, kad tikrojo pasaulio pažinimo stygius apsimestiniu išmintingumu ir tariamu moksliškumu nekompensuojamas. Natūrali žmogaus(ių) būsena yra tuomet, kuomet asmuo iš viso negalvoja, jog, pvz.: „reikia būti teisingu“. Elgtis teisingai jam yra natūralu.

Kad specialiai į šiuos klausimus nesigilinęs žmogus aiškiai atskirtų natūralios pasaulio ir žmogaus būsenos skirtumus nuo žmonių dirbtinai sukurtų būsenų, yra būtina susipažinti su čia (šio teksto tęsinyje) mano pateikiamu informacijos minimumu. Tai, apie ką aš čia kalbėsiu, pasaulyje taip pat ne pirmi metai yra žinoma. Todėl lieka neaišku, kodėl šių dalykų glaustai ir suprantamai nemoko visuotinio bendrojo išsilavinimo sistemoje…

Pirmoji informacija. 1973 metais išleistoje savo revoliucinėje knygoje „РSI Psychic Discoveries Behind the Iron Curtain(„Atradimai psichikos srityje už geležinės uždangos“) jos autoriai Sheila Ostrander  ir Lyn Schroeder informuoja skaitytojus: „Panaudojant jautrią elektroninę aparatūrą Rusijoje įvykdytų eksperimentų metu įrodyta, kad visa kas  gyva: augalai, gyvūnai ir žmonės  turi ne tik fizikinius, sudarytus iš atomų ir molekulių kūnus, bet ir tų kūnų energetines (energetines-informacines – Z.J. pastaba) kopijas. Šias kopijas rusų mokslininkai nufotografavo ir pavadino bioplazminiais kūnais. Įdomu tai, kad rusų mokslininkai patvirtino aiškiaregių teiginį, kad kada žmogus praranda savo kūno galūnę (pirštą, ranką ar koją), bioplazminė jo kūno kopija ir toliau išlieka vientisa – turinti trūkstamos galūnės „vaiduoklį“(Ostrander and Schroeder 1973: 223).

Nepriklausomai nuo ką tik pacituotos knygos autorių, aš savo straipsniuose iki šiol naudojuosi kiekvienam buvusios TSRS gyventojui buvusia laisvai prieinama literatūra apie mokslo atradimus – straipsniais mokslo populiarinimo žurnaluose. Čia pateikiu  citatą iš straipsnio sovietiniame žurnale „Technika molodioži“, kuriame patys mokslinio atradimo autoriai pasakoja apie žmonių energetinių-informacinių kūnų mokslinį atradimą (citatos pradžia):

Pagal nusistovėjusias tradicijas naujiems elektrinių reiškinių gyvuose organizmuose tyrinėjimo metodams duodami specialūs pavadinimai. 1967 m. tuometinio Leningrado valstybinio universiteto (LVU) fiziologinės kibernetikos laboratorijos vadovas, profesorius, biologijos mokslų daktaras Pavel Guliaev, aspirantas Vladimir Zabotin ir mokslinė bendradarbė Nina Šlippenbach, laikydamiesi tradicijų savo tyrinėtą apie organizmą ore susidarantį elektrinį lauką pavadino elektroaurograma. Šis mokslinis darbas paskelbtas 1968 m. TSRS Mokslų akademijos žiniose 180, Nr.6 (čia pateikiama sutrumpinta spaudai skirta informacija).

Dar 1949 m. amerikiečių mokslininkai Barr ir Mauro per 12 mm atstumą prietaisais užregistravo nervo elektrinį lauką. LVU aspirantas V.Zabotin sukonstravo žymiai jautresnę aparatūrą, bei priemones elektriniams trikdžiams pašalinti. Su šia aparatūra kartojant amerikiečių mokslininkų bandymą, tūkstantąsias sekundės dalis trunkantis nervo elektrinis laukas buvo užfiksuotas 250 mm atstumu. Bandymų metu nustatyta, kad nervo sukuriamo elektrinio lauko forma priklauso nuo greta esančių daiktų medžiagos: varinė plokštelė (elektros laidininkas) šio lauko amplitudę žymiai sumažina, o ebonitinė plokštelė (dielektrikas) lauko amplitudę padidina. Tai leidžia spręsti, kad gyvi organizmai turi potencialų “šeštąjį jausmą” leidžiantį jiems pajusti šalia esančius kūnus ir nustatyti jų elektrines charakteristikas.

Žmogaus organizme yra virš keturių milijonų nervų. Jų elektriniai impulsai pastoviai kinta. Tai reiškia, kad pastoviai keičiasi ir šių impulsų sukuriamas žmogaus nervų bendras elektrinis laukas. Žmogaus organizme yra 532 raumenys. Jie taip pat sukuria savo elektrinį lauką, kuris keičiasi ne tik nuo mažiausio kūno padėties pasikeitimo – bet ir nuo minties apie judesį. Žmogaus širdies elektrinis laukas keičiasi pagal pulso ritmą, širdies raumeniui susitraukus, pasiekdamas maksimumą. Šis laukas sustiprėja atliekant fizinius pratimus arba susijaudinus ir susilpnėja nusiraminus ar ilsintis. Erdvėje elektrinis laukas sklinda į visas puses šviesos greičiu. Todėl be įprastų bendravimo būdų visa kas gyva veikia aplinką ir vienas kitą savo organizmų elektriniais laukais.

Buvo tiriami gamtinių objektų: augalų, pastatų, debesų ir t.t. elektriniai laukai. Paaiškėjo, kad aplink mus realiai egzistuoja nematomas elektrinis “landšaftas”. Todėl buvo pabandyta išsiaiškinti, ar gyvi organizmai reaguoja į šio “landšafto” informaciją. Mūsų naudojamas elektrinio lauko daviklis reagavo tik į elektrinio lauko pokyčius ir buvo prijungtas prie stiprintuvo. Signalo stiprintuvo išėjime, lygiagrečiai oscilografui, prijungėme garsiakalbį. Šalia daviklio patalpinus paukščio sparno plunksnas ar gyvūno kailiuko dalį – šie reaguodami į patalpoje esantį atsitiktinį ar eksperimentatorių specialiai įvairiais būdais generuojamą garsą sukurdavo to garso parametrus atkartojantį elektrinį lauką į kurį savo ruožtu reaguodavo prietaiso elektrinio lauko daviklis ir iš garsiakalbio girdėdavosi sustiprintas garsas. Paukščio sparną ar gyvūno kailiuką nuo elektrinio lauko daviklio atėmus, garsiakalbis nutildavo. Akivaizdu, kad gyvojoje gamtoje toks informacijos perdavimo būdas yra realiai pritaikomas, nes gamtoje nieko nėra beprasmio ir betikslio. Todėl lakštingalos giesmė elektrinio lauko pavidalu sklinda šviesos greičiu į visą kosminę erdvę.

Gamtos elektrinius laukus tyrėme ekspedicijos į Novgorodo sritį metu. Užfiksavome paukščių, vabzdžių, augalų, vėjo elektrinius “balsus”, kosminės prigimties signalus, atmosferos elektros iškrovas ir nustatėme, kad žmogaus plaukų danga – plaukai ant galvos ir ant odos, ūsai ir barzda, kaip ir paukščio plunksnos, garsą paverčia elektriniu lauku. Žmogui judant, elektrinį lauką sukuria jo raumenys. Nervų, kaip ir širdies sukuriamą didesnio ar mažesnio intensyvumo elektrinį lauką žmogus išspinduliuoja nuolat. Mes darome išvadą, kad gyvi organizmai turi ne tik vizualiai matomą “geometrinę” formą, bet ir elektrinę, sukuriančią lauką ir perduodančią informaciją. Šios informacinės sistemos reikšmė dar neištirta.

Mūsų mintys ir jausmai atsiranda tam tikru ritmu sužadinus galvos smegenų neuronų sistemas. Leningrado universitete eksperimentiškai įrodyta, kad ląstelėms galima primesti naują ritmą (iš šalies) ir jos šį ritmą priima. Tuo būdu galima gydyti, pagreitintai įsisavinti mokslo žinias, nes žinių įsisavinimas – tai smegenų neuronų struktūrų persitvarkymas ir tų struktūrų naujų darbo ritmų susiformavimas. Tolimesni šio temos tyrimo darbai LVU tęsiami“(citatos pabaiga).

Naujesniais moksliniais tyrimais yra patvirtinta, kad Pasaulio Tikrovę atitinkanti Tiesa yra viena ir todėl jos informaciją pernešanti elektromagnetinės prigimties energija yra savita ir negali būti sutapatinama su Pasaulio Tikrovės neatitinkančios informacijos pernešančia energija. Todėl visi Tikrovei ir Tiesai neatitinkantys „nuomonių pliuralizmo“ pasireiškimai yra ne kas kita, kaip energetinis-informacinis mus supančios aplinkos šiukšlinimas. Šioje vietoje negaliu neprisiminti „laukinių“ Amerikos indėnų pastebėjimo, skelbiančio:

„Jei kalbi, tai tavo žodžiai turi būti geresni už tylą“.

Antroji informacija (papildanti pirmąją). Ji yra paskelbta šioje mano svetainėje: http://zenonas.visokybes.com/wiki/1288/314_APIE_PR… . Skaitytojų patogumui įdedu jos kopiją (citatos pradžia):

 „Tai, ką mes šiuose puslapiuose aiškinamės, jau senai turėjo ištirti bei išsiaiškinti į valdžią pretenduojantys „Tautos atstovai“. Jie tą išsiaiškinimą privalėjo pateikti Tautai kaip Lietuvos Valstybės įstatymų teisinio pagrįstumo įrodymus. Jūs galite paklausti – „kas yra bendro tarp teisės ir žmogaus savęs bei savo vietos pasaulyje suvokimo?“ Mano nuomone viskas labai aišku ir paprasta: teisė gina protingai besielgiančių piliečių interesus nuo bandančių neprotingai pasielgti piliečių savivalės pasireiškimų, o žmogaus gyvenimas prasmingas yra tik tuomet, kuomet jis pragyvenamas protingai. Kad sutaupyčiau Jūsų laiką, pateikiu teisinį savo žodžių patvirtinimą – citatas iš Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso komentaro:

 „4. Protingumas yra bendrasis teisės principas, reikalaujantis, kad asmuo elgtųsi apdairiai, rūpestingai, atidžiai, teisingai ir sąžiningai. Protingumas yra sąžiningumas objektyviuoju požiūriu, t.y. iš esmės reiškia moralinį imperatyvą: „Elkis su kitais taip, kaip norėtum, kad kiti elgtųsi su tavimi, ir nesielk taip, kaip nenorėtum, kad kiti elgtųsi su tavimi.“

Asmuo, kuris elgiasi neatidžiai, nerūpestingai, neapdairiai, nesąžiningai, neteisingai, piktnaudžiauja savo teisėmis ir t.t. elgiasi neprotingai, todėl jo teisės neginamos (CK 1.90 str. 5 d.). Protingumo kriterijus reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t.y. racionalaus, protingo asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną.

5. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai taikomi nagrinėjant ir sprendžiant civilines bylas, nesvarbu, kada atsirado materialieji teisiniai santykiai, iš kurių kilo ginčas. Ši norma nereiškia, kad CK 1.5 straipsniui suteikta grįžtamoji galia. Teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai buvo žinomi Lietuvos teisės sistemoje jau iki priimant naująjį CK. Tokių principų egzistavimą patvirtina Konstitucijos 28-29, 109 straipsniai, 1964 m. CK 5,143, 176-177 straipsniai, CPK 11 straipsnio 7 dalis. Taigi CK 1.5 straipsnis nėra nauja teisės norma“.

Šias citatas būtina sukonkretinti nurodant, kad „ikiprogresiniame“ laikotarpyje pagrindiniai žmonių tarpusavio santykius reglamentuojantys įstatymai niekuomet nebūdavo naujai išradinėjami (apie tai ne itin aiškiai ir ne itin kategoriškai užsimena ir mano cituotų CK komentarų kūrėjai: „Ši norma nereiškia, kad CK 1.5 straipsniui suteikta grįžtamoji galia. Teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai buvo žinomi Lietuvos teisės sistemoje jau iki priimant naująjį CK“.

Dabar gerb. skaitytojus kviečiu trumpai susipažinti su iš rusų kalbos išversta informacija, kuri mums argumentuotai paaiškins, kodėl protingas (o tuo pačiu teisingas ir sąžiningas) elgesys yra būtina ir neatsiejama visų žmonių savybė:

„Mąstymo procesą žmonės supranta kaip tiesioginį informacijos valdymą, keitimą ar kūrimą. Tačiau reali mąstymo proceso tikrovė yra kitokia – mąstydami žmonės jokių tiesioginių veiksmų su informacija nevykdo. Tikrovėje, kuomet žmogus mąsto, tas žmogus keičia savo smegenyse vykstančius procesus: neuronų elektrinių iškrovų dažnį, grupavimą ir formą bei (keičia) savitarpio ryšius tarp vienos grupės neuronų ir ryšius tarp neuronų grupių, esančių įvairiose smegenų dalyse. Tokie dinaminiai neuronų grupių būsenos kitimai yra tik tų pokyčių priežastimi esančio išorinio objekto (informacijos apie tą objektą) kodas, o ne pati informacija apie objektą. Pavyzdžiui, žmogaus išgirsti žodžiai sukuria du pagrindinius nervinių ląstelių pokyčius.

Pirmiausiai garsinės žodžių charakteristikos žmogaus smegenyse yra perdavinėjamos kaip pirminio akustinio kodo parametrus (bet ne prasmę) atitinkantys elektriniai impulsai. Veikiant tiems impulsams sukuriamas (smegenų) nervinių ląstelių aktyvumas-kodas yra nukreipiamas į ilgalaikę atmintį, kurią (kiekvienas) žmogus yra sukaupęs kaip savo ilgalaikio patyrimo rezultatą. Naujas, ilgalaikei atminčiai perduotas kodas su ja sąveikauja dvejopai. Jis gali aktyvuoti ilgalaikę atmintį ir sukurti naują antrinį elektrinį prasminį kodą, kuris yra „tarsi smegenyse atgijęs žodis“ ir gali tapti kitų, žymiai sudėtingesnių žmogaus psichikos procesų priežastimi. Jeigu ilgalaikėje atmintyje nėra naujai priimtą kodą atitinkančių duomenų bazės, tuomet tas naujai priimtas kodas naujai formuoja ilgalaikę atmintį.

Dabar pasiaiškinkime atvirkštinį procesą – kuomet atsiranda poreikis psichinį procesą išreikšti žodžiais, t.y., duoti žodinį atsakymą. Tuomet žmogaus smegenyse formuojasi pirminis valdantis kodas (žr.: Бехтерева Н.П., Бундзен П.В., Гоголицын Ю.Л. „Мозговые коды психической деятельности“. Л., 1977). Kuomet žmogus sąmoningai sako netiesą (meluoja), jis dirbtinai sukuria kitą naują „pirminį valdantį kodą“. To melagingais pagrindais naujai sukurto „pirminio valdančio kodo“ struktūra (parametrai) savo esme visiškai neatitinka tikrovės pagrindu (subjektyvių žmogaus išgyvenimų pagrindu) – to žmogaus sąmonės natūraliai sukuriamo kodo struktūrą (parametrus). Taip atsiranda situacija, kuomet viena ir ta pati reali tikrovė meluojančiojo smegenyse yra koduojama dviem vienas kito neatitinkančiais (tarpusavyje supriešintais) neuronuose vykstančiais dinaminiais procesais.

Tai reiškia, kad teisingos tikrovės pagrindu susikuriantis (atitinkantis žmogaus ilgalaikėje atmintyje saugomą teisingą informaciją apie tą tikrovę) pirminis valdantis kodas yra supriešinamas su melagingos informacijos pagrindu meluojančio individo dirbtinai sukurtu (ir todėl neatitinkančiu tikrovės kodo) „pirminio valdančio kodo“ pakaitalu. Kad būtų įvykdytas meluojančiojo užsibrėžtas tikslas, t.y., kad melas būtų išsakytas žodine informacijos perdavimo forma, šis (iškraipytos prasmės) kodas-pakaitalas meluojančio žmogaus smegenyse yra sukuriamas ir palaikomas plačia ir intensyvia papildomų smegenų sričių veikla. Tai patvirtina atitinkami prietaisai.

Pratęsdami teisingo ir melagingo pirminių valdančiųjų kodų tarpusavio sąveikų aiškinimąsi galime daryti išvadą, kad meluojančiojo pastangų dėka melagingas „kodas“ nuslopina ir pakeičia jam besipriešinantį teisingą kodą. Žodžiais ar darbais praktiniame to meluojančio individo gyvenime pasireiškiantis melagingo pirminio valdančio „kodo“ sąlygojamas melas tampa to žmogaus gyvenimiško patyrimo faktu. Tas faktas yra užfiksuojamas to individo ilgalaikėje atmintyje (mes jau išsiaiškinome, kad kaip tik ši atmintis sąlygoja individualų to asmens turimą pasaulio suvokimą).

Todėl jei žmogaus ilgalaikėje atmintyje saugoma informacija neatitinka realios pasaulio tikrovės – tai realios pasaulio tikrovės neatitinka ir to individo turimą pasaulio suvokimą nulemiantys (sukuriami kaip smegenų reakcija į kiekvieną naują informacinį dirgiklį) prasminiai kodai. Melagis pasaulio vaizdą suvokia ne tokį koks tas pasaulis yra tikrovėje, bet jau kaip „kreivų nuosavo melo akinių“ iškreiptą. Todėl meluojantis individas jau nebegali tinkamai suvokti pasaulį ir tinkamai tame pasaulyje gyventi“. 

„Žmogus meluojantis“ nebūtinai tokiu tampa pats savo noru. Daugeliu pasaulio realybės atžvilgių jį taip išauklėja „visuotinio išsilavinimo“ sistema. Todėl nepilnų ir dažnai neteisingų „žinių“ pagrindu suformuota žmogaus asmenybė visuomet yra supriešinta su pradine natūralios pasaulio tikrovės informacija (tos teisingos informacijos elektrinės prigimties kodu)…“ (citatos pabaiga).

Išsamiau apie tai galite paskaityti informacijoje (anglų kalba) apie amerikiečių mokslininkų darbus: http://www.newscientist.com/article/dn8075-liars-b…, Pietų Kalifornijos Los Andželo universiteto psichologas, profesorius Adrian Raine teigia atradęs biologinius smegenų sandaros skirtumus tarp nuolat meluojančių asmenų ir plačiosios visuomenės…

Trečioji informacija. Šiame šio savo straipsnio skirsnyje Jus kviečiu išsiaiškinti idealizmo ir materializmo skirtumus. Niekam ne paslaptis, kad posovietinėje Lietuvoje mes vis dar gyvename pagal žmonių sąmonėse  iš sovietmečio išlikusį „dialektinį materializmą“. Jis yra taip stipriai „įtvirtintas“ žmonių sąmonėse, kad kasdieniniame gyvenime net pagrindinių religijų šventikai nepasisako už savo pačių išpažįstamų religijų deklaruojamą teisingumo siekimą. Dar įdomiau yra tuomet, kuomet kviesdami mus pasimelsti už tokią „Dievo duotą”  valdžią, melo įgyvendinimo pasireiškimus jie prilygina Dievo valiai…

Kadangi savame moralės ir sąžiningumo gynime paramos iš sau priskiriančių teisę skelbti bei aiškinti visuomenės moralumą ir sąžiningumą Dievo tarnų sulaukti nesitikiu, tai moralumo ir sąžiningumo pagrindus paaiškinsiu pats. Moralės ir sąžinės nebuvimo žmonėse priežastis iš mokslo (pasaulio pažinimo) pozicijų mes jau išsiaiškinome pirmosiose dviejose šio straipsnio dalyse. Dabar Jus kviečiu išsiaiškinti: kokia šiuo klausimu yra  paties Dievo pozicija?

Iš karto pareiškiu, kad šią informaciją žmonių visuomenė jau turi. Kadangi „dialektiškai materialūs“ ateistai kartu su ne visuomet tinkamai savo pareigas atliekančių šventikų autoritetu atmeta ir jų skelbiamas tiesas, tai man savo argumentus teks pagrįsti „iš paties Dievo bibliotekos“ teisingą informaciją nuolat gaudavusio  žmogaus (iš to informacijos šaltinio) gauta informacija. Aš kalbu apie „miegančiu pranašu“ vadintą amerikietį Edgarą Keisį (Edgar Cayse).

Skirtingai nuo neaiškių Nostradamo ir kitų aiškiaregių pranašysčių, jis DEŠIMTIS TŪKSTANČIŲ KARTŲ gavo tiek konkrečių žmonių gydymui, tiek ateities įvykių numatymui skirtą LABAI KONKREČIĄ, AIŠKIĄ IR TEISINGĄ INFORMACIJĄ bei suprantamai paaiškino, kaip ir iš kokių šaltinių jis tą informaciją gauna. Todėl informaciją apie jį nutylėti arba neigti jo gautą informaciją gali tik tie asmenys, kurie sąmoningai siekia teisingo pasaulio vaizdo iškraipymo (sąmoningai klaidina kitus žmones). Apie patį E. Keisi aš čia plačiai nepasakosiu, nes jo palikimą tiria šimtai mokslininkų, apie jo gyvenimą ir darbus yra išleista ne viena knyga (Edgar Cayse gyvenimas pakankamai išsamiai aprašytas 2001 m. lietuvių kalba išleistoje amerikiečių žurnalisto ir rašytojo Jess Stearn knygoje “Edgaras Keisis – miegantis pranašas” žr.: bibliotekose), sukurtas ne vienas filmas. Visa tai nesunkiai galite rasti internete.

E. Keisi aiškino, kad informaciją jis nuskaito iš kiekvieno žmogaus pasąmonės (kuri niekada nieko nepamiršta) ir iš visiems žmonėms bendros informacijos “saugyklos”. Tą “saugyklą” jis vadino “Akašos kronikomis” ir sutapatino su Biblijoje minima “Gyvenimo knyga”, kurioje yra visa informacija apie visus kada nors gyvenusius žmones. Būtina pabrėžti, kad informacija apie “visuotinę žinių saugyklą” pasaulyje buvo žinoma ir prieš E. Keisi, tačiau jis yra vienintelis visuotinai žinomas iš tą informaciją  bet kada laisvai gaudavusių ir naudojusių asmenų.

E. Keisi daugiau kaip 14 tūkstančių kartų savo pacientams nustatytos medicininės diagnozės buvo įvardijamos “skaitymais” ir protokoluojamos. Protokoluoti “skaitymai” buvo sunumeruoti ir yra saugomi Tyrimų ir švietimo asociacijos bylose Virdžinija Byč, JAV. Be medicininių diagnozių nustatymo E. Keisi “skaitymų” metu atsakydavo ir į kitus klausimus, pavyzdžiui: apie mus supančio pasaulio tikrąją sandarą. Tokių “skaitymų” yra ne ką mažiau už medicinines diagnozes.

Šių “skaitymų”  metu jis aiškino, kad saulės sistema yra cikliškos sielų patirties kaupimo sfera, kad žmogiškojo gyvenimo žemėje išskirtinė svarba yra tik šiame sielos įsikūnijame pasireiškianti galimybė laisvai pasirinkti, kad žmonių uždavinys yra tobulinti savo individualybę (ne fizinį – „iš dulkių atsirandantį ir dulkėmis pavirstantį”, bet dvasinį-energetinį kūną – Z.J., pastaba). Kad šis tobulėjimas vyksta ne vieninteliame, bet keliuose vienas po kito su pertraukomis sekančiuose žmogaus dvasinio-energetinio kūno įsikūnijimuose skirtinguose fiziniuose (tankiuosiuose) kūnuose, kad ankstesniuose gyvenimuose padarytus iškraipymus žmogaus dvasinis-energetinis kūnas persineša į naujus įsikūnijimus fiziniuose kūnuose ir privalo juos ištaisyti.

Internete, rusų kalba, yra KEVIN J. TODESCHI  (Кевин Дж.Тодесчи) knyga  “Эдгар Кейс и Хроники Акаши”. Toje knygoje yra pateikta dalis E. Keisi transo būsenoje iš “Akašos kronikų”  gautos  informacijos ir (pateikti) jo paties paaiškinimai. Čia pateikiu kelių tos knygos pastraipų vertimą:

“… Kiekviena (žmogaus) pastanga: mintis, noras ar veiksmas (poelgis) sukuria ypatingas vibracijas. Kiekviena tokia vibracija palieka pėdsaką “laiko ir erdvės persipynime”… Ši nematoma eterinė energija jaučiančiam žmogui yra tokia pat akivaizdi, kaip parašytas žodis reginčiajam. Panašiai kaip naudojamos užrašymo priemonės, taip ir (žmogaus) išnaudotos energijos poveikis tarp laiko ir erdvės užrašomoje eterio bangoje palieka norų (siekių) antspaudą. Kaip raidės ir skaičiai rašomi dėl žmonių bendravimo, taip ir siela užrašo (informaciją) ant erdvės ir laiko puslapių” (416-2).

 Gerbiamus skaitytojus kviečiu susipažinti, kaip viena iš naujausių mokslinių teorijų populiariai (t.y., visiems suprantamai) paaiškina kas yra tuščia erdvė: “Makroerdvę galima įsivaizduoti, kaip lanksčią plokštumą, ant kurios “guli” ją išlenkiantys  materialūs visatos kūnai (kuo masyvesnis kūnas – tuo stipriau išlenkia). Tai leidžia įsivaizduoti kaip materialūs kūnai veikia geometrines erdvės–laiko savybes. Tačiau mikropasaulyje šis įvaizdis yra netaikytinas. Mikropasaulyje vakuumą reikia įsivaizduoti kaip putų paviršių, kuriam yra būdingos klostės, įplyšimai, tuneliai ir kitokia formų įvairovė”.

Ar tai neprimena E. Keisi išsireiškimus apie “laiko ir erdvės persipynimą” bei informacijos užrašymą “laiko ir erdvės eterio bangoje”? Primenu, kad anksčiau vietoje fizikinio vakuumo sampratos, moksle buvo naudojama erdvę užpildančio eterio samprata. Todėl iš pateiktų faktų jūs patys matote, kad E. Keisi pateiktas jam nežinomų gamtos reiškinių  išaiškinimas savyje neturi nieko antgamtiško (žmogui nepažintino) ir labai primena ne specialisto bandymą kuo tiksliau žodžiais apibūdinti (nusakyti)  jam nepažįstamą objektą. 

 (2620-2) “skaityme” E. Keisi teigia, kad: “Kiekvienas asmuo apie savo gyvenimą materialiame plane (taip išsireikšta originaliame tekste) “Gyvenimo knygoje” palieka atitinkamus įrašus… Tarpuose tarp gyvenimų (materialiame plane) sąmonė išlieka, nes  dvasia gyvena amžinai ir turi savo pačios sukurtą sąmonę”.

E. Keisi teigia, kad pagrindinė mūsų būsena yra dvasinė (energetinis-informacinis “pavidalas”- Z.J. pastaba). Žmogaus gyvenimas fiziniame (tankiame) kūne yra skirtas patirties sukaupimui (1650-1). Tą patirties kaupimą E. Keisi aiškina kaip žmogaus dvasinio kūno apmokymą, kuris vyksta pakartotinių to žmogaus dvasios įsikūnijimų į fizinius kūnus metu, žmogui pačiam pergyvenant jo ankstesnių  (paties priimtų) sprendimų pasekmes. Biblijos terminologija tai reiškia: “ką pasėsi – tą ir pjausi”. E. Keisi patikslina, kad kiekvienas individas neišvengiamai turi patirti (pergyventi) tai, ką kažkada dėl jo priimtų sprendimų patyrė kiti. Dabartinis žmogaus reagavimas į gyvenime esančią situaciją neišvengiamai nulemia (šiuolaikiškai tariant – “užprogramuoja”) to individo pergyvenimus ateityje.

E. Keisi atskiro žmogaus gyvenimo prasmę aiškino kaip patyrimo, kuris  būtinas (to) žmogaus dvasios suderinimui su Dieviškumu sukaupimą (žmogaus dvasios ištobulinimą iki Dieviškumo).

3350-1 “skaityme” E. Keisi pabrėžia tiesos reikšmę: “Gerai yra tai, ko pagrindas yra tiesa. Bet kurioje šalyje įstatymas yra vienas ir tas pats – tiesa”. Kaip galite patys įsitikinti iš šioje mano asmeninėje internetinėje svetainėje pateiktos informacijos, posovietinės Lietuvos „valdžią turintiesiems“ iki tiesos taip „arti“, kaip pėsčiam žmogui iki mėnulio… 

Labai dažnai žmonės skundžiasi, kad jie negali pakeisti to, kas aplink juos vyksta ir juos veikia. Tai, kad žmogaus į aplinkinį pasaulį žvelgia ir reaguoja iš aukos pozicijų, E. Keisi nuomone, nulemia įprotis (pripratimas), atsirandantis neteisingo auklėjimo ir mokymo pasėkoje. Apie tuos žmones, kurie  nori pabėgti nuo savo pačių ankstesniuose gyvenimuose susikurtų likimų E. Keisi  teigė, kad: “pataikavimas savo silpnybėms ar bėgimas nuo paties savęs neatneš jokios naudos”. Jis aiškino, kad:

žmogaus dvasią bei asmenybę formuoja to žmogaus valia ir žmogaus silpnavališkumas yra tapatus savojo gyvenimo tikslo vengimui ir todėl nepateisinamas jokiais (to asmens deklaruojamais – Z.J., pastaba) siekiais ar jausmais.

E. Keisi nuomone tie žmonės pamiršta apie savąjį įnašą į nuolat (nepertraukiamai) vykstantį ateities kūrimą.

1936 metais, (1233-1) “skaitymo” metu 22 metų jaunas žmogus E. Keisi paklausė:  kurio iš savo tėvų savybių jis paveldėjo daugiau? E. Keisi atsakė: “Tu pagrinde viską paveldėjai iš savęs, o ne iš savo šeimos. Šeima yra tik upė, kuria ji (dvasia, esmė) plaukia”. 

Edgaras Keisi taip nusako Akašos kronikų esmę: “…Mes patys  atliekame pagrindinį vaidmenį savųjų gyvenimų, tarpusavio santykių ir netgi pasaulio įvykių sukūrime”. Jis teigia, kad mūsų gyvenimai (ateitis) gali keistis ir mes patys esame jų kūrimo bendraautoriais.

Jis aiškino, kad žmogaus dvasios apmokymas vyksta jai suvokiant priežasčių – pasekmių tarpusavio ryšį. Šį ryšį jis tyrė beveik dviejuose tūkstančiuose savo “skaitymų”. Jų metu jis išaiškino, kad asmeninė (konkretaus asmens) praeitis (naujajame to asmens įsikūnijime) tampa  potencialių galimybių ir tikimybių karkasu. Tai mus visus verčia rimtai suabejoti visų šiuo metu taip madingų “socialinių” projektų prasmingumu.

1650-1 “skaitymo” metu E. Keisi aiškino: “…kiekviena esmė, kiekviena dvasia (konkrečioje situacijoje – Z.J. pastaba) elgiasi arba blogai, arba gerai, arba neutraliai – priklausomai nuo to, kaip ji pasielgia lyginant su galimu idealiu savojo „Aš“ laiko ir galimybių panaudojimu toje situacijoje, t.y., tos dvasios įsikūnijimo fiziniame kūne tikruoju tikslu”.

(1562-1) “skaityme” E. Keisi pabrėžė, kad “Akašos kronikose” esančioje informacijoje labai sunku atskirti mintis apie veiksmą nuo tikrų įvykių. Tai patvirtina Biblijoje esantį draudimą: „nenusidėti mintyse“.

EDGARAS KEISI IŠAIŠKINO, KAD REINKARNACIJA NIEKADA NEBUVO NEI RELIGIJA, NEI FILOSOFIJA. JI YRA REALUS (ŽMOGAUS) ASMENINIO VYSTYMOSI PROCESAS, KURIS ŽMOGUI LEIDŽIA SUBRĘSTI  DVASIŠKAI, MYLĖTI IR NEBŪTI GARBĖTROŠKA.

Susipažinę su aukščiau pateikta informacija mes galime konstatuoti faktus, kad: kai kurių asmenų  „neegzistuojančiam  idealizmui” priskiriamos žmogaus moralė ir sąžinė visiškai realiai egzistuoja kaip žmogaus ir pasaulio energetinės-informacinės sandaros dalys, o nuolatinis posovietinės Lietuvos „valdžią turinčiųjų“ “rūpinimasis”  nepriklausomos Lietuvos piliečiais yra nesuderinamas su realiai egzistuojančia pasaulio tikrove, nes mums neleidžia realizuoti savosios pasirinkimo teisės.

Tai reiškia, kad „valdžią turintieji“ savo pasaulio tikrovės neatitinkančiais veiksmais (arba neveikimu kuomet veikti yra būtina) pažeidžia energetiniame-informaciniame pasaulio sandaros  lygmenyje esančius, fizinius reiškinius reguliuojančius gamtos dėsnius ir tuo būdu mums visiems daro neatitaisomą žalą.

susijusi tema:

Zenonas Jurgelevičius: alternatyvaus požiūrio į esamą politiką pristatymas

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 779

Žymos:

Atsiliepimų 2

  1. Dalia Marija Gerulaitiene    -  2018-01-19, 09:30

    Tai daugiau nei įdomu.

    Atsakyti į šį komentarą
  2. Zenonas Jurgelevičius    -  2018-01-22, 02:25

    Labai malonu, kuomet gydytoja – psichiatrė (ir ne tik Europoje žinoma pažeistų žmogaus teisių gynėja) nesako, kad aš savo straipsnyje nusišnekėjau…

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Ar pritariate, kad opozicijos kandidatai mestų burtus, katras vienas iš jų liks prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Kokia mamytė, toks ir sūnelis....

Žygizmundai Ukraina uber alles. Ar ne laikas tamstai Maldeikienei ir dar keletui proto žaibu psichiatrinėje...

psichas jabanas...

Čia ne prekybininkų naudai.....čia dar viena "priežastis" neatsiskaityti grynaisiais, o pereiti prie elektroninių mokėjimų. Kai...

Aplinkosaugininkai turi saugoti miškus bei gyvūnus, o ne bausti vairuotojus, kurie neišgali įsigyti naujo automobilio...

Pirmiausia išmok rašyti be klaidų, chunveibine....

US subyrėjimo laukiam nuo 1947 m. nu niekaip nesulaukiam....