infa.lt

Oficialiai pranešama, kad daugelį kartų apsvarstęs šią galimybę ir matydamas, kad daugelis vykdomu jo veiklų ir darbų sukasi apie politiką bei norėdamas, kad daugelis problemų būtų išspręsta, o ir žinodamas visuomenės bėdas, Mindaugas Jonušas žengia politikos link.

Daugiausia jis nori veikti švietimo, transporto, prevencijos prieš patyčias, vaikų apsaugos, smurto prevencijos, pilietiškumo ugdymo bei jaunimo dingstamumo mažinimo srityse.Bei pristato savo, kaip būsimo politiko, svarbiausius tikslus:

Švietimas ir ugdymo kokybės gerinimas: Mūsų šalies švietimo sistema patyrė reikalingų ir nereikalingų reformų, kurios vienaip ar kitaip paveikė visus – nuo moksleivio iki studento, dažni pokyčiai, nepasitikėjimas, daugiapakopė kontrolė trikdo pedagogų darbą.

Reikia pripažinti,kad pokyčiai reikalingi nes mūsų švietimo sistema-serga ir jai reikia konkretaus remonto.
Tačiau jei kalbam apie švietimą ir ugdymo kokybės gerinimą, manau, kad būtina į procesą įtraukti ir moksleiviją, nes nuo švietimo kokybės priklauso jų ir visos visuomenės ateitis.

Mano siekis, kad priimant sprendimus būtų atsižvelgta į moksleivių požiūrį į esamą situaciją ir jų ateities poreikius, nes švietimo sistemos tobulinimas – tai pagalba ar reforma būsimajai kartai, ir tik įsiklausę į jaunimo nuomonę ir priėmę kompromisinius sprendimus galima kurti šviesesnį bei brandesnį švietimą – mokiniui, mokytojui, studentui, dėstytojui, tautai.

Mūsų mokykla formavosi per šimtmečius, atlaikė tokius išbandymus, kaip okupacijos, spaudos draudimas. Todėl reikia gerbti tautinę mokyklą ir nediegti globalizacijos metu nusižiūrėtų dalykų, kurie neatitinka vaiko raidos mūsų gamtinėje aplinkoje ir pagarbos mokyklai bei mokytojui tradicijų.

Vaiko apsauga: Ši sritis, deja, bet mūsų šalyje viena skaudžiausių: Mušami vaikai, perpildyti vaikų namai, nežinia dėl ateities. Vaikus būtina apsaugoti nuo smurto – jie mūsų ateitis, įstatymais, potvarkiais, teisės aktais. Tačiau svarbiausia juos apsaugoti pozityviomis iniciatyvomis bei jų kūrimu kaip antai: Pavyzdinga tėvystė ir panašiai.

Kitas dalykas – perpildyti vaikų namai bei šeimynų nesikūrimas. Pagrindinis dalykas, mano akimis, tai vis dar esantis neigiamas požiūris į vaiką iš vaikų namų, kaip visuomenės blogį, kurio geriau nematyti. Būtina šviesti visuomenę apie vaiką, kuris nusipelno normalaus, saugaus gyvenimo bei atjautos. Būtinai skirti ir finansavimą, ir pasitelkiant NVO sektorių ugdyti bei dalintis gera patirtimi, auginant vaiką iš globos namų. Taip stiprinant šeimynas bei sudarant jų kūrimuisi galimybes ir jas globojant.

Transporto sistema: Laikas atkreipti dėmesį į kaimus bei vietoves, kuriuose susisiekimas su miestu arba visai neegzistuoja, arba jis tik šventėmis, arba savaitgaliais. Privalu sudaryti sąlygas, kad vietovių ar kaimų žmonės turėtų susisiekimą su gydymo įstaigomis, kultūriniais renginiais, galėtų bendrauti su giminėmis gyvenančiais kitose vietovėse, lankyti artimųjų kapus ir panašiai.

Patyčių prevencija: Neužtenka trumpalaikių akcijų, kaip antai: savaitė be patyčių – būtina konkreti, nuosekli veikla šioje srityje. ES esame pirmi pagal patyčias, vaikai (o ir dauguma iš mūsų) jas patiriame. Mokykloje, darbe, mieste, socialiniuose tinkluose ir pan. Todėl reikalinga sukurti edukacinių priemonių planą , išsamią programą,kad atsirastų paskatos vienytis kitokiam požiūriui į kiekvieną iš mūsų. Iniciatyvų kūrimas bei jų įgyvendinimas tūri būti kasdieninis ,o ne tik savaitė ar mėnuo be patyčių – o toliau gyvenkim kaip norim.

Savanorystės bei pilietiškumo ugdymas: Svarbu nuo mažens ugdyti teisingą požiūrį į pilietiškumą bei savanorystę. Savanorystė suteikia ne tik savęs atradimo džiaugsmą, bet ir gali pasitarnauti profesinės veiklos pasirinkimui ir ugdo vertybes. Bendrojo ugdymo mokyklose nepakanka šios veiklos suprasti kaip socialinių valandų užsiėmimų atlikimo. Svarbu, kad mūsų moksleivija kuo anksčiau atrastų savanorišką veiklą. Bei tokia veikla ir jos organizavimas būtų siejamas jaunimo profesiniu bei vertybių ugdymu.