infa.lt

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narės Dovilės Šakalienės ir Tolerantiško jaunimo asociacijos iniciatyva buvo pristatyti nuomonės tyrimai, kaip keitėsi Lietuvos visuomenės ir politinių partijų nuostatos LGBT teisių atžvilgiu.

Gyventojų nuomonės pasikeitimus per 2013–2016 metus tyrė Socialinių tyrimų instituto Etninių tyrimų centras. Žmonių buvo klausiama nuomonės dėl kaimynystės, darbo kartu arba būsto nuomos, susijusios su LGBT asmenimis. Pasak ekspertės dr. Vilanos Pilinkaitės-Sotirovič, per 5 metus mūsų visuomenės požiūris į LGBT keitėsi teigiama linkme.

Neigiamas LGBT asmenų vertinimas pasislinko iš 3-ios pozicijos į 6-ą. Pasak tyrėjų, Lietuvoje per tą laiką atsirado kitų nemėgstamų bendruomenių.

„Apibendrindama galiu pasakyti, kad nuomonės apie LGBT pagerėjimas yra, bet jis lėtas. Galbūt dėl to, kad atsiranda labiau nemėgstamų grupių – tokių kaip pabėgėliai, musulmonai,“ – sakė V. Pilinkaitė-Sotirovič.

Politikų nuostatos LGBT atžvilgiu taip pat keitėsi. Šį tyrimą atliko politologas Mindaugas Kluonis. Jis pristatė, kokia yra ir kaip kito Seime frakcijas turinčių politinių partijų nuostatos, įvertinęs partijos narių balsavimus bei pasisakymus.

Pasak M. Kluonio, palankiausius LGBT žmonėms siūlymus Seime teikė arba juos palaikė, taip pat pasisakė Socialdemokratų partijos bei Liberalų sąjūdžio frakcijos.

Nepalankias iniciatyvas teikė Valstiečių žaliųjų ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijų frakcijos. Palankiai LGBT bendruomenei nė karto nėra balsavę Lenkų rinkimų akcijos nariai.

Nepalankiai LGBT atžvilgiu dažniausiai pasisakė Tvarkos ir teisingumo partijos frakcijos narys Petras Gražulis ir konservatorius – Rimantas Dagys.

Tuo tarpu dažniausiai pasisakymais palaikydavo LGBT žmones liberalės Aušrinė Armonaitė bei Viktorija Čmilytė –Nielsen ir iš socialdemokratų frakcijos – Algirdas Sysas,  Dovilė Šakalienė.

„Politikai privalo atstovauti kiekvieną žmogų – tiek daugumą, tiek mažumą, tiek heteroseksualius, tiek homoseksualius žmones, o translytiškumas negali ir neturi kelti baimės interneto amžiuje, kai mokslo faktų nežinoti gali tik sąmoningai aklą pyktį besirenkantys asmenys. Aš prieš neapykantą, aš už supratimą, mokslą ir pagarbą,“ –  spaudos konferencijoje savo poziciją pareiškė Seimo narė D. Šakalienė.

Spaudos konferencijoje dalyvavusi prof. Marija Aušrinė Pavilionienė priminė, kaip Seime buvo prastumtas Šeimos stiprinimo įstatymas, šeima pripažinęs tik santuoką bei atmetęs partnerystę ir tarp vienos, ir tarp abiejų lyčių asmenų.

„Šio Seimo politikai priėmę Šeimos stiprinimo įstatymą parodė savo tikrą veidą. Tokia žmonių atranka – tai užmaskuotas fašizmas,“ – įvertino politikų sprendimą A. M. Pavilionienė.

LRS