infa.lt

Kaip parodė paleoklimatologų ir geologų iš Kalifornijos universiteto Santa-Barbaroje tyrimų rezultatai, tarp dviejų paskutinių Jeloustouno super-vulkano išsiveržimų praėjo viso tik 270 metų. Anksčiau mokslininkai manė, jog Jeloustouno aktyvumo epizodai turi būti atskirti vienas nuo kito milijonais metų.

Neseniai vykusių išsiveržimų istorija

Paskutinis super-ugnikalnio, esančio šiuolaikinių JAV šiaurės vakaruose, išsiveržimas vyko maždaug prieš 630 tūkstančius metų Tada tai buvo galingiausias vulkano aktyvumo pasireiškimas per pastaruosius 23 mln metų: vulkaniniai pelenai pasklido po Žemės atmosferą ir pasiekė stratosferą. Išsiveržimo vietoje susidarė 70×50 km krateris. Po tefros sluoksniu (vulkano išmestos į orą medžiagos vėliau nusėdusios ant žemės) buvo tiesiog palaidota visa Šiaurės Amerika.

Neseniai amerikiečių ekspertai išanalizavo nuosėdų fragmentus iš Kalifornijos pakrantės ir padarė išvadą, jog išsiveržimų Kalifornijoje buvo du, ir prie to, antrasis įvyko praėjus vos 270 metų po pirmojo. Kiekvienas išsiveržimas paskui save sukeldavo „vulkaninę žiemą“, trukdavusią dešimtis metų.

Kodėl tokius atradimus pavyko padaryti tik dabar?

Pažymima, jog nauji duomenys gali pakeisti geologų įsivaizdavimą apie Jeloustouno super-ugnikalnio aktyvumą, ir klimatologų apie tuos klimato pasikeitimus, kurie paleidžia Žemėje gigantiškų ugnikalnių aktyvizacijos procesą.

Jeigu mokslininkai anksčiau būtų atkreipę dėmesį į „teisingus“ geologinius duomenis, jie prie tų pačių išvadų apie Jeloustouno atsibudimo periodiškumą galėjo prieiti kur kas anksčiau. Jeloustounas Tačiau iki dabartinio momento specialistai tyrinėjau tankesnių nuosėdų pavyzdžius, kuriuose nebuvo galima įžiūrėti nuosėdų, susiformavusių per porą šimtų metų – nedidelė, geologiniu laiko skaičiavimu, laiko tarpą. Prie to, tam, kad būtų nustatytas „vulkaninių žiemų“ dažnis, buvo būtina kruopščiai išanalizuoti antarktinio ledo pavyzdžius.