infa.lt

paveikslėlis: stihi.ru

Seimas antradienį priėmė Pranešėjų apsaugos įstatymą. Jis nustato apie pažeidimus įstaigose pranešusių asmenų teisinės apsaugos pagrindus ir formas, taip pat skatinimo ir pagalbos priemones, siekiant sudaryti tinkamas galimybes asmenims pranešti apie teisės pažeidimus, keliančius grėsmę viešajam interesui, užtikrinti tokių pažeidimų prevenciją ir atskleidimą.

Vieno įstatymo, kuris užtikrintų asmenų, pranešančių apie korupciją ir kitus įstatymų pažeidimus, Lietuvoje iki šiol nebuvo.

Įstatymas priimtas skubos tvarka. Šį mėnesį priimti Pranešėjų apsaugos įstatymą Lietuva įsipareigojo siekdama tapti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nare.

Įstatymo projektą parengusios darbo grupės pirmininkė Seimo narė Agnė Bilotaitė teigė, kad šio įstatymo priėmimas yra didžiulis žingsnis į priekį siekiant efektyvios kovos su korupcija: „Iki šiol visi, kas stojo į atvirą kovą su korupcija, buvo beginkliai, valstybė jų negynė. Šis įstatymas yra tvirtas teisinis įrankis, kuris užtikrins pranešėjų saugumą ir konfidencialumą, taip pat paskatins žmones drąsiau pranešti apie įstatymų pažeidimus jų darbovietėje.“

Pranešėjų apsaugos įstatymas parengtas remiantis geriausia tarptautine praktika. Jį rengiant  dalyvavo Teisingumo ministerija, Generalinė prokuratūra, organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyrius ir daug kitų institucijų.

Įstatymas numato, kad nuo pranešimo apie įstatymo pažeidimą momento prieš pranešėją draudžiama imtis drausminio poveikio priemonių, atleisti jį iš darbo, pažeminti pareigose, perkelti į kitą darbo vietą arba taikyti bet kokias kitas neigiamo poveikio priemones kaip bauginimas, priekabiavimas, grasinimai susidoroti, atlyginimo sumažinimas, darbo sąlygų pabloginimas.

„Tiriant korupcijos bylas, tenka liūdnai konstatuoti, kad darbuotojai, žinantys situaciją įstaigų viduje, retai apie pažeidimus praneša patys. Jie baiminasi prarasti darbą, jaučia psichologinį darbdavio spaudimą, todėl apie korupciją dažniausiai sužinome iš išorės. Labai svarbu užtikrinti, kad apie negeroves pranešantys asmenys nesusilauktų neigiamų pasekmių iš darbdavių ir būtų apsaugoti valstybės“, –  sakė Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius.

Įsigaliojus naujajam įstatymui, pranešėju pripažintam asmeniui bus užtikrinama nemokama teisinė pagalba, jis įgis teisę gauti atlygį už vertingą informaciją, taip pat galės būti atleistas nuo atsakomybės už paties dalyvavimą neteisėtoje veikloje.

Už pranešėjų apsaugos ir pagalbos jiems proceso koordinavimą bus atsakinga viena institucija – Generalinė prokuratūra.

Šio įstatymo nuostatos bus taikomos tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuose.