infa.lt

theguardian.com

Edwardas Snowdenas pokalbio su „The Guardian” metu. Jis sakė. Nuotrauka: „The Guardian” / AFP / Getty Images

Per du metus, kurie praėjo po informacijos nutekėjimo apie NSA, privedusios prie amerikiečių spec-tarnybų veiksmų, pasiklausant telefoninių pokalbių ir interneto korespondencijos šnipinėjimo, demaskavimo, įvyko „dideli pasikeitimai“, pareiškė demaskuotojas Edwardas Snowdenas.

New York Times leidininyje šis kompiuterinis analitikas parašė, jog jėgų balansas keičiasi, kadangi naujoji karta „nusisuka nuo reakcijos ir baimės, atiduodama pirmenybę sveikam mąstymui ir dvasinei pusiausvyrai“.

Snowdenas pranešė, jog amerikiečių Kongresas paskelbė neteisėtomis programas renkančias duomenų masyvus ir atsisakė jų.

„Kai Baltųjų rūmų paskirta kontrolės komisija įvykdė tyrimą ir atrado, jog ši programa nepadėjo sustabdyti ar išvengti nė vieno teroristinio akto, net prezidentas, anksčiau kalbėjęs apie jos būtinybę ir kritikavęs informacijos apie ją atskleidimo faktą, įsakė stabdyti šią veiką“, – pažymėjo Snowdenas straipsnyje, taip pat paskelbtame ir prancūzų laikraštyje Libération.

Snowdenas pasakė, jog tokio pasiekimo priežastimi tapo „informuotos visuomenės valdžia“, ir pridėjo, jog masinio privačių telefonų pokalbių pasiklausymo, vykdyto atitinkamai Patriotiniam aktui, sustabdymas, tapo „ženklia pergale kiekvieno piliečio teisių atžvilgiu“.

„Nuo 2013-ųjų valdžios institutai visoje Europoje tokius įstatymus ir veiksmus vadina neteisėtais ir taiko naujus apribojimus tokiai veiklai ateityje. JT pareiškė, jog masinis sekimas tai ryškus žmogaus teisių pažeidimas“.

„Lotynų Amerikoje, Brazilijos piliečių veiksmai privertė priimti įstatymą apie teises internete Marco Civil, kuris tapo pirmuoju tokios rūšies teisės aktu. Pripažindama svarbų informuotos visuomenės vaidmenį taisant valstybės piktnaudžiavimus, Europos Taryba kviečia priimti naujus įstatymus, preventyviai draudžiančius persekioti demaskuotojus“.

Anot Snowdeno, taip pat pasiekta sėkmės ryšio priemonių saugumo gerinimo srityje. „Bazinės techninės saugumo priemonės, tokios kaip šifravimas… dabar įrengtos kaip numatytos į vedančiųjų kompanijų, tokių kaip Apple produktus, kas garantuoja jūsų asmeninio gyvenimo neliečiamumą net telefono vagystės atveju“, – rašo Snowdenas (Apple reklama, juk Snowdenui gyventi irgi reikia – vert past) .

Kartu su tuo Snowdenas įspėjo, jog teisei į privačios informacijos neliečiamumą grėsmė išlieka, ir pridėjo, jog „tuo metu, kai jūs skaitote šias eilutes internete, Jungtinėse Valstijose tai fiksuojama“.

„Kai kurios iš pačių populiariausių pasaulyje tinklo paslaugų kompanijų tampa NSA partneriais masinio sekimo programų srityje, o viso pasaulio šalys daro spaudimą informacinių technologijų kompanijoms, versdamos jas dirbti ne savo klientų gerovei, o atvirkščiai – daryti jiems žalą“.

„Metaduomenys, pasakantys apie asmeninius ryšius ir eilinių interneto naudotojų interesus, kaip ir anksčiau perimami ir saugojami beprecedentiniais per visą istoriją mastais“.

Kaip pastebi Snowdenas, slaptųjų tarnybų Australijoje, Kanadoje ir Prancūzijoje vadovai, pasinaudojo seniau vykusiomis tragedijomis tam, kad gauti naujus įgaliojimus įsiveržimui į mūsų visų privatų gyvenimą.

Snowdenas taip pat nurodė į nacionalinio saugumo Taryboje neseniai išsakytus britų premjero Deivido Kamerono komentarus: „Ar mes galime leisti, kad negalima butų perskaityti [valstybei] ryšio priemonių tarp žmonių?… Mes per daug ilgai buvome pasyvia ir tolerantiška visuomene, sakiusia savo piliečiams: jeigu jūs vykdote įstatymą, mes jūsų neliesime“.

„Tūkstantmečių riboje mažai kas galėjo sau įsivaizduoti, jog išsivysčiusių demokratijų šalyse neužilgo teks nuo savo vyriausybių ginti atviros visuomenės idėjas“, – pabaigia Snowdenas.