infa.lt

Rolandas Paksas: „Kitų metų biudžetas – duoklė vis labiau atgyjančiam „karo demonui“”

INFA.LT
2017.11.18 01:01

Ro;andas PaksasKasmetinė labdaros akcija „Maltiečių sriuba“, keliaujanti per Lietuvą, nebegali pridengti vis labiau akivaizdžiai matomo drakoniško požiūrio į paprastą žmogų ir tvyrančios socialinės nelygybės, kurią iš dalies lemia neatsakingi valdžios sprendimai ir dabartinė politika. Šiemet iš Lietuvos jau emigravo daugiau gyventojų nei pernai per visus metus – 50 888 piliečiai.

Vidutinis atlyginimas šalyje atskaičius mokesčius yra 659 eurai. Vidutinė senatvės pensija – 274 eurai. Tai dydžiai, kurie liudija bene prasčiausią mūsų padėtį Europos Sąjungoje.

Kalbėti apie solidarumą mažų mažiausiai būtų neadekvatu. Sąžiningam piliečių ir valdžios dialogui atsirasti, atrodo, nebėra net prielaidų regimybės.

Įsisenėjusios visuomenės žaizdos ne tik negyja, bet vis gilėja, atsiverdamos įvairiausiais pavidalais, tarsi properšos tariamų kultūros paveldo puoselėtojų „plikai nuskusto“ Gedimino kalno šlaituose.

Žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose jau kuris laikas darosi vis sunkiau įžvelgti ribą tarp fikcijos ir tikrovės. Kartais imi manyti, kad „viskas yra viešieji ryšiai“.

Augant kainoms daugybė žmonių visoje Lietuvoje nebeišgali sumokėti net komunalinių mokesčių. Lietuvių skolininkų sąrašą sudaro daugiau kaip 200 tūkst. fizinių ir per 30 tūkst. juridinių asmenų. Ir vieni, ir kiti skolingi po daugiau nei milijardą eurų.

Deja, valdžia žiūri pro pirštus į siautėjančius antstolius ir šiurpų socialinės prievartos paveikslą, leisdama atskiroms grupėms pelnytis labiausiai pažeidžiamų gyventojų sluoksnių sąskaita.

Valstybės viešojo sektoriaus darbo užmokesčio sistema šiandien neatitinka solidarios valstybės ir visuomenės kriterijų, tačiau niekas iš esmės nekalba apie jos sisteminį sutvarkymą.

Bene vienintelė sritis, į kurią valdžia deda didžiules pastangas, kad išsiveržtų į pirmaujančių pasaulio valstybių gretas, yra karinėms reikmėms skiriamos biudžeto išlaidos.

Kita vertus, tai tema, apie kurią, tenka pripažinti, piliečiai negali atvirai diskutuoti, jeigu nenori patekti į kokius nors „juoduosius“ nepatikimų asmenų sąrašus.

Beveik prieš trejus metus, Lietuvai minint narystės NATO dešimtmetį, septynių parlamentinių partijų atstovai pasirašė prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotą susitarimą dėl užsienio, saugumo ir gynybos politikos gairių 2014 – 2020 metais.

Politikai įsipareigojo užtikrinti, kad kasmet nuosekliai būtų didinamos lėšos krašto apsaugai ir iki 2020 metų pasiektų 2 procentus šalies BVP.

Šiame kontekste reikėtų atkreipti dėmesį, kad tais pačiais metais vykusiame Velso viršūnių susitikime NATO šalys yra įsipareigojusios iki 2025 metų gynybai išleisti ne mažiau kaip 2 procentus BVP.

Lietuva šia prasme aplenkė laiką, jei neklystu, septyneriais metais. Esant palankiai ekonominei situacijai ir socialinei visuomenės būklei, gal ir būtų galima pateisinti atskirų politikų ambicijas žengti septynmyliais žingsniais pirma tarptautinių partnerių susitarimų ir įsipareigojimų grafiko.

Daugiau kaip 2 procentus BVP karinėms reikmėms pernai skyrė tik penkios NATO šalys: JAV (3,61 proc.), Graikija (2,38 proc.), Didžioji Britanija (2,21 proc.), Estija (2,16 proc.), ir Lenkija (2 proc.).

Šiuo atveju, reikėtų labai suabejoti mūsų valdžios pastangomis tik atkreipti į save dėmesį ar bandyti kita forma kaip nors „išsišokti“, bandant penkeriais metais aplenkti net didžiausią ekonominę pažangą pasiekusias Europos valstybes. Gali būti, kad mūsų tariamas „politinis elitas“ tėra nuolankus svetimų interesų ir valios mediatorius.

Kad ir kaip ten būtų, kaina, kuri yra sumokama už nenumaldomą troškimą „pirmauti šiose lenktynėse“ mūsų visuomenės gerovės sąskaita, yra žymiai didesnė nei skaičių eilutės valstybės biudžete, o tokios politikos padariniai – sunkiai prognozuojami.

Valdžia pastaraisiais metais itin nenuosekliai ir neproporcingai didina išlaidas kariniams reikalams lyginant su kitomis valstybės reikmėmis – švietimu, sveikatos apsauga ar socialine sfera.

Kitų metų valstybės biudžeto projekte Krašto apsaugos ministerijai atseikėta 873 mln. eurų, kai visai sveikatos sistemai numatoma skirti 678,488 mln. eurų.

Manęs niekaip neįtikina dabartinio krašto apsaugos ministro kalbos, kad tik „šiemet, praėjus 27 metams nuo nepriklausomybės atkūrimo, pirmą kartą užtikrinama, kad mūsų kariai gautų visas uniformas, ekipuotę ir reikiamus šaulio ginklus.“

Seimo kuluaruose jau yra rengiamas naujas „nacionalinis susitarimas“, kuriuo būtų įteisintas dar vienas „atsispyrimas nuo 2 procentų dugno“ krašto apsaugai.

Visuomenės jau senokai nebestebina kariškių „apsipirkinėjimo“ mastai: pėstininkų kovos mašinos, savaeigės haubicos, vidutinio nuotolio priešlėktuvinė sistema, žvalgybos, stebėjimo sistemos. Sąrašą būtų galima pratęsti.

Dar nespėjus išdžiūti rašalui ant sutarčių dėl vidutinio nuotolio gynybos sistemų NASAMS pirkimo iš Norvegijos, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis pareiškė, kad Gynybos resursų taryba nusprendė kreiptis į Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybę dėl galimybės įsigyti du šimtus vienetų „Oshkosh defence“ gaminamų šarvuotų visureigių.

Priešingai nei medikų sąjūdžio peticija dėl visų sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų, įskaitant ir gydytojus rezidentus, atlyginimų didinimo 30 procentų nuo kitų metų sausio, krašto apsaugos ministro pareiškimas nesukėlė jokios reakcijos nei opozicijos, nei sunkiai apibrėžiamos valdančiosios daugumos sluoksniuose.

Lietuvos medikų reikalavimas padidinti skandalingai mažus atlyginimus visiems mokesčių mokėtojams kainuotų apie 200 mln. eurų, tačiau šis visai sveikatos sistemai gyvybiškai svarbus poreikis tikrai neturėtų būti apibūdinamas kaip „šantažas ir spaudimas Vyriausybei“.

Veikiau kaip visuomenės šantažas galėtų būti vertinamas krašto apsaugos sistemos viršūnių ir kariuomenės vadų vis didėjantis apetitas ginkluotei ir karinei technikai. Reiktų pabrėžti, kad šiuo metu valstybės skola (17 mlrd. 526 mln. 269 tūkst.) jau viršija 6 tūkst. eurų sumą vienam asmeniui. Vien palūkanų per metus kiekvienas gyventojas sumoka apie 200 eurų.

Esu įsitikinęs, kad jokiu būdu negalima sutikti su voliuntaristiška NSGK pirmininko V.Bako ir kitų karingų parlamentarų vizija „neapsiriboti 2 procentais, o per penkerius metus pasiekti 2,5 procento BVP“ karinio biudžeto apimtį.

Manyčiau priešingai, šiandien reikėtų kruopščiai svarstyti galimybę sumažinti asignavimus krašto apsaugai iki bendro Europos Sąjungos vidurkio, tam, kad būtų galima realiai finansuoti medikų ir mokytojų atlygimų pakėlimą bei kitas visiems gyventojų sluoksniams jautrias sritis.

Briuselis šiandien diktuoja naują tempą vadovaudamasis ką tik pasirašytu Europos gynybos perspektyvos susitarimu (PESCO), po kuriuo, beje, nėra Airijos, Danijos, Portugalijos, Maltos ir, žinoma, Didžiosios Britanijos parašų, tačiau „šviečia“ Lietuvos parašas.

Šis naujas Europos karinės biurokratijos projektas neabejotinai pareikalaus tikrai nemenkų finansinių resursų. Šių metų vasarą įsteigtas 5,5 mlrd. eurų Europos gynybos fondas tėra tik pradžia.

Tai žingsnis „nepriklausomos Europos gynybos, su bendros nuosavybės projektais, bendrais kariniais asignavimais ir su laiku, galbūt su bendra kariuomenės dislokacija“ link.

Nors kalbama, kad PESCO nedubliuos NATO funkcijų, o jas papildys, tačiau drįsčiau suabejoti tokiomis prognozėmis.

Akivaizdu, kad judama Europos kariuomenės link. Kaip yra sakęs Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas, „Europa bus apsirūpinusi bendra karine galia, bendru gynybos biudžetu ir bendra veiksmų plano doktrina.“

Kiek tai gali kainuoti Lietuvai, sunku prognozuoti, tačiau sprendžiant pagal tai, kokia „lengva ranka“ priimami nauji įsipareigojimai, galima numanyti, kad jau įžengėme į baigiamąjį mūsų valstybingumo sunaikinimo etapą.

→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt

→ Naujienlaiškis

→ Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 278

Žymos:

Komentarų: 0

Rašyti komentarą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Laikrodis

Apklausa

Ar pritariate visuotiniam privalomos karo tarnybos įteisinimui?


Rodyti rezultatus

Loading ...

Kūno masės ir ūgio indekso (KMI) apskaičiavimas

    Algimantas Rusteika. Politinė neviltis – kaip prekė

Algimantas Rusteika. Politinė neviltis – kaip prekė

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Europos Sąjunga ekskomunikuoja savo piliečius: sankcijos be teismo, be kaltinimo, be vilties

Europos Sąjunga ekskomunikuoja savo piliečius: sankcijos be teismo, be kaltinimo, be vilties

komentarai 4 Skaityti visą įrašą
    Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius.  Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Gintaras Furmanavičius. Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Komentarų: 0 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

komentarai 3 Skaityti visą įrašą

Jei išėjus ima lyti, Rusas kaltas čia, brolyti! Jei premjeras nupindėjęs, kaltas rusas niekadėjas. Jeigu...

taigi, keičiasi epocha, pati sistema griūva, globalizmas braška - nereikės jų versti, patys subyrės... ateis...

tai dar vadinasi darbas svetimos valstybes labui. isdavyste, ir piktybinis kenkimas. ir kas toliau? nieko....

visos reprodukcines teises dabar yra moters rankose. tik jos sprendzia su kuom gultis i lova,...

V

kazkokie kliedesiai. susirenka psichiniai loigoniai ir kliedi. ir kodel juos vadina lyderiais? taigi padugnės ir...

Hmm

Gal būtų ir nieko, bet kiek Vėgėlė blaškėsi per partijas ir vis jam kažkas negerai,...

Čia ką jie planuoja, dar nereiškia, kad tas planas bus įgyvendintas, nes iki 28-jų pačios...