infa.lt

Kaip teisė tampa idealiu alibi ribojant asmens laisves

Kaip teisė tampa idealiu alibi ribojant asmens laisves

birželio 03
01:13 2015

atlantico.fr
Charles Gave

paveikslėlis - Laisvės statula

Liberalizmas – tai juridinė, o ne ekonominė doktrina.

Jis yra Švietimo dalis ir visumoje buvo jo atvaizdavimu praktikoje.

Tais laikas svarbiausias uždavinys buvo apčiuopti tokią politinę organizaciją, kuriai esant apačios nebūtų viršūnių vergais ir nenuleidinėtų joms kraują begalinių sukilimų metu. Valstybės aparatas turėjo tarnauti visiems, o ne tik pačiam sau. Šis, svarbiausias šiuolaikinės visuomenės juridinis pagrindas jaučia savo atžvilgiu stiprų spaudimą nuo 1930-ųjų: šis regresinis judėjimas yra vykdomas technokratinių klasių, kurios valdo mus visur. Kai kurie vadina jas tiesiog klase (marksistiniu sąvokos požiūriu) „Davosas, Harvardas ir Volstritas“.

Ši klasė naudojasi dviem krizėmis, kurios sukrėtė pasaulį nuo XXI amžiaus pradžios, ir aš bijau, kad mes nepradėtume judėjimo nuo teisinės valstybės (ji gali egzistuoti tik pagrįstose liberalizmu sistemose) prie valstybės teisės (kas yra to paties liberalizmo neigimas).

Tai apie kokius įvykius eina kalba?

Pirmas – tai teraktai JAV 2001 metų rugsėjo 11. Visi atsimena tuos baisius įvykius ir matė jų kadrus per televizorių.

Atsimena visi ir apie didelę finansinę krizę, sekusia po Lehman Brother kracho 2008-2009 metais. Kaip tada pareiškė vienas iš pagrindinių prezidento Obamos patarėjų Rahm Emmanuel, „būtų apmaudu nepasinaudoti tokia puikia krize“.

Aš gi, negaliu nepastebėti, jog nuo tų tragiškų laikų visur Vakaruose valstybių valdžia naudojosi teraktais ar/ir finansų krizėmis radikaliai ribodamos mūsų laisves. Pirmoje eilėje į darbą buvo paleistos tos priemonės, kurios leido mūsų technokratams stebėti gyventojų vykdomas finansines operacijas realaus laiko režimu.

Aš, suprantama, turiu omenyje kompiuterines technologijas. Mūsų laikais bet koks sandėris (jeigu jis, suprantama, nėra vykdomas grynaisiais) palieka nulių ir vienetų pėdsaką kokiame nors kompiuteryje. Visi šie mokėjimai praeina per dvi didžiules sąskaitines talpyklas: viena randasi Liuksemburge, o kita JAV (operacijos doleriais).

Tai reiškia, jog niekur, kalbant apie oficialias sąskaitas (kaip mano taip ir jūsų), bankų paslaptis faktiškai daugiau nebeegzistuoja.

Nuo 2001 metų buvo priimta daugybė tarptautinių susitarimų, kurie atveria visų ir kiekvieno sąskaitas fiskalinei (ir politinei) pašalinės valstybės valdžiai.

Taip, pavyzdžiui, man, gyvenančiam Honkonge Prancūzijos piliečiui, būtina pildyti mokesčių deklaraciją amerikiečių fiskalinei valdžiai.

Be to, JAV įstatymas ir teisė galioja visoms operacijoms doleriais. Anksčiau, kai prancūzų ir belgų bankai vykdė atsiskaitymus doleriais, Amerikai tas nerūpėjo. Dabar gi, jei jau operacija vykdoma per amerikiečių atsiskaitymo sistemą – ji pavaldi JAV įstatymams, kaip mes tą matėme BNP skandalo metu.

Visa tai atveria puikias galimybes papildomų mokesčių ir daugiamilijardinių baudų taikymui prieš mūsų finansines organizacijas, kurios negali pakovoti už save.

Atakos kryptis čia visada ta pati: arba jūs mokate, arba mes atimame iš jūsų amerikietišką licenziją, kas gresia jums bankrotu. Gali būti, jog teismas ir pripažins, kad jūs esate teisūs, tik, kad tai atsitiks ne anksčiau dešimties metų, kai jums tai jau nebepadės…

Panašiai, kaip Sicilijoje,kai pora neaiškių asmenybių su lietpalčiais ir akiniais nuo saulės užeina į jūsų barą Sirakūzuose ir kalba apie tai, kokie pas jus puikūs vaikai, su kuriais gali atsitikti nelaimė, jeigu jūs atsisakysite mokėti už apsaugą… Mafijos įstatymus keičia valstybės įstatymas.

Mūsų finansų institutų pavaldumas centrinei valstybinei valdžiai tampa vis akivaizdesnis, kas turėtų iššaukti visiems nerimą, tačiau procesas bet kuriuo atveju jau išvystė pagreitį, ir jį sustabdyti nebus paprasta.

Sekančiu žingsniu, suprantama, taps grynųjų pinigų uždraudimas, apie ką, beje, jau kalbama.

Objektyvus finansinių institutų pavergimas „didžiuoju broliu“, suteikia pastarajam galimybę bet kuriuo metu sužinoti, kam mes su jumis leidžiame savo pinigus. O tai atveria neribotas „draugiško“ spaudimo protams galimybes, kas, sutikite velniškai patogu, jei jūs norite išlikti valdžioje.

Kaip ten bebūtų, „Dievo pateptiesiems“ nepakanka vien tik duomenų apie tai, kur mes leidžiame savo pinigus. Dabar jie nusprendė, jog jiems būtina žinoti apie ką mes kalbame. Todėl visi telefonų tinklai ir internetas dabar yra pastoviai stebimi, o galingiausi kompiuteriai tikrina, ar neskambinu aš kokioms nors nepatikimoms asmenybėms. Ir, jei jau visi tinklai, vienokiu ar kitokiu būdu praeina per išdėstytą JAV ir Europoje įrangą, mes su jumis atsiduriame toje pat pozicijoje, kaip ir finansinės organizacijos.

Nekaltumo prezumpcija išnyko.

Dar niekada per visą istoriją, kiekvieno žmogaus gyvenimas nebuvo toks skaidrus ir permatomas valdžios institucijoms kaip dabar.

Ir ši tendencija tik didina pagreitį.

Prancūzijoje neseniai buvo priimtas įstatymas, leisiantis spectarnyboms šnipinėti bet ką, be kokios nors teisminės valdžios kontrolės.

Valdžios pasidalijimo daugiau nebėra.

Nors savo metu, Rand Paul pasisekė sutrukdyti automatiniam Bušo-jaunesniojo „Patriotinio akto“ patvirtinimui Senate, neabejoju, jog „pasaulio pateptieji“ galų gale nugalės.

Daugiausia visame tame mane erzina tai, jog totalitarinės deviacijos pateisinamos morale. Mums pareiškiama, jog viskas kas vyksta, daroma tam, kad apsaugoti mus nuo pasislėpusių visuomenės tarpe „ligotų avių“. Na kaip gi ne taip!

Juk, kaip daugeliui žinoma, tarp „pasaulio pateptųjų“ „ligotų avių“ nebūna, o jų pagrindinis ir vienintelis tikslas – kovoti dėl mūsų gerovės, rizikuojant nuosava gyvybe ir sveikata. Valstybė juk negali būti nusikaltėliška. Net jei nekalbėsime apie tokius nusikaltėlius, kaip Hitleris ar Stalinas, atmintyje iškyla Niksonas su „Votergeitu“, buvusias drauges šnipinėjęs Mitteranas ir rašytojai, kalbėję tik gera apie didį valstybės veikėją, kurį pavyko gauti Prancūzijai.

O mano nenoras perduoti visas finansines operacijas policijos priežiūrai paaiškinamas tik kaip siekas prasukti kažką neteisėto…

Aš turiu priimti kiekvieno totalitarizmo pagrinduose esančią taisyklę: „Jeigu jūs neturite dėl ko sau priekaištauti – jums nėra ko bijotis“.

Tačiau, argi yra garantija, kad skelbiantis sprendimą teisėjas nėra pasiklausomas, ir jog jis nepakeis to sprendimo esant išoriniam spaudimui, kai jam bus priminti dalykai, kuriuos jis norėtų išlaikyti paslaptyje?

Arba, mano konkurentas, kurio direktorių taryboje posėdžiauja keletas „pasaulio pateptųjų“, su jų pagalba galintis apstatyti mane valstybiniuose konkursuose?

Reikia suprasti vieną akivaizdų dalyką: po kovos su nusikalstamumu ir korupcija preteksto priedanga, valstybės vadovybė gauna į rankas neapsakomai galingą instrumentą, kuris tik paskatins nusikalstamumo ir korupcijos augimą valstybiniame sektoriuje.

Jeigu XX amžiaus istorija mus bent kažko išmok, mums reikėtų atsiminti, jog šios dvi nelaimės gresia kur kas didesniu pavojumi valstybinėse, o ne privačiose struktūrose.

Kitaip kalbant, mes dabar judame keliu nuo teisinės valstybės link valstybės teisės.

Ir tai yra milžiniškas žingsnis atgal intelektualia ir dorovine prasme.

Valstybės vadovybė tapo privilegijuota klase, kuri gyvena pagal savo asmenines taisykles, kadangi žino viską apie visus.

Kaip kalbėjo Bendžaminas Franklinas, „jeigu jūs atsisakysite laisvės vardan saugumo – jūs nebeturėsite nei vieno, nei kito“.

Mes stojome į vergijos kelią.

Charles Gave, ekonomistas ir finansininkas, laisvių Instituto prezidentas.

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


Taip pat skaitykite:

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

Apklausa

Ar tikite, jog po Alytaus gaisro aptarimo vyriausybėje, kas nors šioje srityje pasikeis į gerą?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...
Domenai ir hostingas

Pasidalinkite su savo draugais

Sveiki, verta dėmesio: *Kaip teisė tampa idealiu alibi ribojant asmens laisves* - nuoroda: https://infa.lt/1829/kaip-teise-tampa-idealiu-alibi-ribojant-asmens-laisves/