infa.lt

Rolandas Paksas

Europos Parlamento Teisės reikalų komitetas po ilgai trukusių svarstymų savo posėdyje nutarė siūlyti atšaukti mano europarlamentaro teisinį imunitetą.

Komiteto nariai priėmė sprendimą, kurio itin nekantriai laukė Lietuvoje tie, kurie pasislėpę po tariamo teisingumo mantijomis bando įgyvendinti neleistinus politinius užsakymus ir patenkinti abejotinas asmenines ambicijas.

Tokių reiškinių prevenciją galėtų užtikrinti tik efektyvi parlamentinė kontrolė, tačiau Lietuvoje ji neegzistuoja, ypač turint omenyje didžiulį teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijų politinį angažuotumą.

Europos Parlamento nario imunitetas nėra jo asmeninė privilegija, bet viso Parlamento ir jo narių nepriklausomybės garantija.

Tačiau apie kokias teisines garantijas galima kalbėti, kai savo šalyje jau daugiau kaip trylika metų patiriu tiesioginį politinį persekiojimą ar įvairias paslėptas jo atmainas?

Lietuva beveik dešimtmetį neįgyvendina Europos Žmogaus Teisių teismo sprendimo dėl mano pilietinių laisvių neproporcingo apribojimo.

Teisingumo ministerija negirdi Europos Ministrų Tarybos priežiūros komiteto daugkartinių raginimų.

Šalies Vyriausybės nepaiso Jungtinių Tautų organizacijos Žmogaus Teisių komiteto rekomendacijų ir toliau pažeidinėja Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių pakto principus.

Šiandien priimtas sprendimas, kurio taip nekantriai laukė ne tik taip vadinamas isteblišmentas, kuris nepaliauja rūpintis mano politinio persekiojimo tęstinumu.

Labiausiai nerimavo tie, kurie turėdami galimybę manipuliuoti prokurorais siekia eliminuoti žmones, galinčius pakenkti jų neribotam politiniam dominavimui ir keliančius pavojų naujosios nomenklatūros manipuliacijoms.

Ypač nemažas šurmulys buvo kilęs kai kuriuose kabinetuose, Europos Parlamento Teisės reikalų komitetui pakvietus Lietuvos Generalinį Prokurorą pasiaiškinti dėl abejotinų sekimo ir slapto pasiklausymo veiksmų, kurie buvo atliekami prieš asmenį, turinti teisinį imunitetą.

Maža to, esminis man inkriminuojamas pokalbis įvyko dieną, kuomet teisėsauga net neturėjo sankcijos mano sekimui ir pokalbių įrašymui, o vėliau sankcionuoto slapto sekimo procese tiesiogiai dalyvavo net kai kurių žiniasklaidos priemonių atstovai, viešai paskelbę sekimo filmuotą medžiagą praėjus vos valandai laiko nuo tokių veiksmų atlikimo. Tai liudija, jog šia provokacinio pobūdžio operacija buvo siekiama tik sukelti ažiotažą visuomenėje, diskredituoti mano kaip politiko reputaciją.

Pilietiškai skaudu pripažinti, jog nepriklausoma prokuratūra Lietuvoje yra tik fikcija, kaip ir dominuojanti, deklaratyviai nepriklausoma žurnalistika.

Kas turi įvykti, kad demokratinėje šalyje teisė ir laisvas žodis taptų valdžios parankiniai tarnais? Lietuvoje taip yra atsitikę! Tokia šalis negali būti laikoma demokratine, o jos piliečiai yra tapę sąmokslo ir apgaulės įkaitais.

Europos Sąjungos institucijos šiandien selektyviai vertina žmogaus teisių padėtį, užmerkia akis į teisinės valstybės principų nesilaikymo faktus, jeigu tai nepažeidžia bendriją uzurpavusių dominuojančių politinių grupių interesų.

Ir atvirkščiai, Europos Sąjungos sostinėje reaguojama neadekvačiai irzliai jeigu tai liečia nacionalinių valstybių ir tautų politikus, kurie kritiškai vertina Briuselio politinės nomenklatūros diktatą.

Visas šis vieno asmens kryptingo politinio persekiojimo procesas, turint tikslą jį visiškai eliminuoti iš visuomeninės veiklos, draudžiant dalyvauti rinkimuose, trukdant vykdyti tiesiogines pareigas, įveliant į nesibaigiančias teismines procedūras, iš esmės neturi precedento.

Esu įsitikinęs, jog tiek jos sumanytojus, tiek vykdytojus visuomenė jau atpažįsta. Atėjus laikui jų „nuopelnai“ bus įvertinti.

Šiandien atmetu bet kokias insinuacijas bei interpretacijas dėl mano sąsajų su šia abejotina, teisėsaugos struktūrų kurpiama byla, laikau, jog mano atžvilgiu taikomos priemonės yra perteklinės ir neteisėtos. Nesu nei sutaręs, nei pažadėjęs priimti kokį nors kyšį. Šioje byloje net nebuvo ieškoma tariamam kyšiui reikiamų pinigų ir nebuvo traukiamas atsakomybėn nei vienas asmuo, kuris pagal kaltinimo logiką turėjo būti suinteresuotas kyšio perdavimu su manimi kalbėjusiems asmenims.

Dar daugiau, teisėsauga neturėjo jokios teismo sankcijos mano slaptam sekimui ir pokalbių kontrolei tą dieną, kai tariamai turėjo įvykti susitarimas dėl menamo kyšio. Net ikiteisminis tyrimas pradėtas tarsi sulaukus paslaptingos komandos, praėjus beveik pusei metų nuo inkriminuojamų pokalbių laiko. Ypatingai liūdina tai, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų ir ikiteisminio tyrimo kontrolę atliko prokuroras, kuris dėl viešai reikštos jo asmeniui kritikos galėjo turėti subjektyvų priešiškumą vienam iš bylos dalyvių, o visuomenės nariams dėl to surengus piketą, jo dalyviams nedelsiant buvo inicijuotas baudžiamasis persekiojimas.

Tai kas dabar yra bandoma padaryti Lietuvoje, neturi nieko bendro nei su teisingumu, nei su visuomenės interesų apsauga. Lietuvos teismai jau yra priėmę dvi nutartis dėl to, kad skubotai sukurpta byla netinkama teisminiam nagrinėjimui dėl esminių proceso dalyvių teisių suvaržymo, o Lietuvos Respublikos Seimas nedavė leidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narį, dalyvavusį šios bylos tyrimą kontroliavusį prokurorą kritikuojančiame pikete.

Pareiškiu, jog nesu padaręs jokių nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 3 ir 4 dalyse bei 228 straipsnio 1 dalyje ir reikalauju nutraukti 2016 metų vasario 17 dieną pradėtą ikiteisminį tyrimą.