infa.lt

rwspublika.lt/ Stasio Žumbio nuotr.

Įvykusiame išplėstiniame Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos posėdyje pristatyta Vyriausybės  mokesčių reforma sukėlė daug klausimų dėl nepakankamo dėmesio  pajamų nelygybei mažinti.

Pradėdama išplėstinio frakcijos posėdžio diskusijos dalį apie mokesčių ir viešųjų išlaidų reformą mažinant pajamų nelygybę Seimo narė Rasa Budbergytė pastebėjo, kad nors darbo užmokestis Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą sparčiai didėjo, per du pastaruosius dešimtmečius gerokai labiau didėjo pajamos iš kapitalo lyginant su darbo pajamomis.

Be to, didelė šešėlinė ekonomika, kai mokesčių pajamos mūsų šalyje sudarė dvigubai mažesnę dalį nei Europos Sąjungos vidurkis, taip pat prisideda prie pajamų nelygybės Lietuvoje. Parlamentarė kviesdama finansų ministrą Vilių Šapoką pristatyti mokesčių reformą klausė, ar Vyriausybė galvoja apie progresyvesnę mokesčių sistemą, ar planuoja didinti kapitalo apmokestinimą, ar turi numačiusi efektyvias priemones šešėliui mažinti.

Finansų ministras akcentavo ne tik pajamų nelygybės, bet ir skurdo problemą, kurią tikimasi spręsti didinant neapmokestinamą pajamų dydį (NPD), sulyginant jį su minimalia alga. Manoma, kad ši priemonė bus efektyvesne kovojant su skurdu ir pajamų nelygybe, nei sujungiant gyventojų pajamų ir „Sodros“ mokesčius į vieną. Mažinant šešėlį šalyje, apsispręsta įvesti „Sodros“ „grindis“, leisiančias apsisaugoti nuo atlyginimų mokėjimo „vokeliuose“. Tikimasi, kad „vaiko pinigai“ taip pat prisidės prie pajamų nelygybės mažinimo, o pensijų indeksavimo politikos tolimesnis įgyvendinimas leis didinti pensijas.

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas pastebėjo, kad mokesčių ir pensijų sistemose trūksta teisingumo. S. Jakeliūnas mano, kad vengiančių mokesčių būtų daug mažiau, jei valstybė užtikrintų, kad sąžiningai mokesčius mokantis verslas ar asmuo gautų atitinkamas paslaugas. Taip būtų ugdomas visuomenės ir privataus verslo pasitikėjimas mokesčių administratoriumi, šiuo atveju – valstybe. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas išreiškė nuostabą dėl Vyriausybės apsisprendimo atsisakyti darbdavio ir darbuotojo įmokų į „Sodrą“ sujungimo, teigdamas, kad iš šio sprendimo laimės ne darbuotojai, o darbdaviai. Sodros „lubų“ įvedimas diskusijos dalyviui taip pat buvo staigmena.

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis suabejojo, ar pristatyta mokesčių reforma gali atnešti sisteminius pokyčius. Sprendžiant skurdo ir pajamų nelygybės problemas, nebegalima pasikliauti vien tik ekonomikos augimo ar našumo didėjimu. Mokesčių sistemai Lietuvoje trūksta skaidrumo (ką moki, ką gausi ir kt.) ir teisingumo, šalyje turime didelę šešėlinę ekonomiką, taigi kol neišspręsime šių problemų, vargu ar galima išspręsti emigracijos, skurdo, pajamų nelygybės ar viešųjų finansų problemas.

Socialdemokratų frakcijos Seime atstovas Andrius Palionis apgailestavo, kad buvo atsisakyta darbdavio ir darbuotojų įmokų į „Sodrą“ sujungimo, trūksta konstruktyvių įžvalgų bei diskusijų ir dėl turtingųjų pajamų apmokestinimo tarifo ir „vaiko pinigų“ dydžių.

Išplėstinio LSDP frakcijos posėdžio antroje dalyje kartu su Europos Parlamento nare Vilija Blinkevičiūtė bei socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu diskutuota apie socialinės apsaugos ir darbo rinkos politikos priemones, galinčias sumažinti socialinę atskirtį, pajamų nelygybę ir skurdą.

Parengė
Vita Beržiūnaitė,
Seimo narės Rasos Budbergytės padejėja-sekretorė