infa.lt

Juris Paiders

Pirmasis atkurtos nepriklausomos Latvijos užsienio reikalų ministras, keleto Seimo kadencijų deputatas Janis Jurkans savo interviu leidiniui Neatkarīgā (gegužės 15) pasakė: „Praėjusių metų lapkričio 16 aš buvau pakviestas perskaityti lekciją į London School of ecomics… Ten buvo jaunų žmonių, kurie tiki: Rusija štai, štai užpuls Baltijos šalis. Prie viso to, vienas anglų generolas parašė knygą apie tai, jog tas atsitiks gegužės mėnesį. Iš karto po gegužės 9-osios įvyks nauja okupacija. Iki manęs lekcija šioje mokykloje skaitė profesorius, kuris pasakė: jeigu jis gyventų Latvijoje, tai susirinktų daiktus ir išvyktų. Egzistuoja įsitikinimas, jog eilinė Rusijos okupacija negali neįvykti. Ir studentai tuo tiki… „, rašo latvių leidinys nra.lv

Tai, kad Vakarų politinis elitas skaičiuoja minutes iki Rusijos įsiveržimo, ir iki šiol nebuvo jokia paslaptis. 2016 metų vasario 4 dieną agentūra LETA paskelbė RAND Corporation tyrimo duomenis, kuriuose konstatuojama, jog NATO negalės sėkmingai apginti Baltijos. Pasak visų karinių strateginių žaidimų scenarijų rezultatų, Rusijos ginkluotosios pajėgos gali užimti Rygą ar Taliną 36-60 valandų bėgyje.

RAND Corporation pasiūlė Vakarų politikams tris galimus scenarijus, hipotetinio Rusijos įsiveržimo į Baltiją atveju:

– JAV ir kitos NATO narės gali imtis daug aukų pareikalausiančio kontrpuolimo, į ką Rusija gali sureaguoti konflikto eskalacija;

– grasinti plataus masto atsaku, į kurį gali būti numatyta įtraukti branduolinio ginklo panaudojimas;

– kraštutiniu atveju, bent laikinai pripažinti pralaimėjimą ir pradėti naująjį šaltą karą su Maskva.

Tvirtinama, jog Baltijos šalis galima apginti išleidžiant 2,47 mlrd eurų per metus, tačiau, jeigu baltai tokių pinigų neturi, – tai tegu pakuoja lagaminus ir bėga šalin iš būsimų karo veiksmų zonos.

Iš tiesų, konvencinio karo tarp NATO ir Rusijos sąlygomis, karinėmis priemonėmis Latvijos apginti neįmanoma. Kilus realiam kariniam konfliktui Latvija bus pajungta penkių valandų eigoje. Tikėtina, atitinkamai NATO planams, karinio konflikto atveju Latvija bus pasmerkta „trumpalaikei okupacijai“. Prieš tai buvusi trumpalaikė okupacija truko 45 metus.

Jeigu iškeliamas postulatas apie tai, jog karas tarp Rusijos ir NATO neišvengiamas ir prasidės visai greit, tai kokia turi būti protinga Latvijos vystymosi strategija laukiant neišvengiamos katastrofos?

Tokiu atveju nėra prasmės kurti didesnės pramoninės infrastruktūros. Užsienio investicinis kapitalas 2016 metais masiškai evakavosi iš Latvijos. Jei mes gyvename laukdami neišvengiamos katastrofos, tai racionalu leisti strateginiams objektams „mirti“ natūralia mirtimi.

Tada reikia pastūmėti gyventojus išvykti. Racionalus ūkininkavimas tampa beprasmiu. Galima imituoti darbą. Protingiau yra vogti, vogti ir dar kartą vogti, todėl kad tai, kas nebus pavogta bus sutraiškyta rusų tankų vikšrų. Kažkada ateityje Rusija bus pilnai sutriuškinta, ir tik tada prasidės tikras ekonominis Latvijos (ir Lietuvos – red past) atgimimas.

Kai ateityje Rusija bus sutrinta į miltus, mums kaip aukoms bus duota pinigų, kad atstatytume valstybę naujai. Išeitis optimistinė: išvagiam valstybę iki trupinio ir sukuriame Airijoje bazę emigracinei vyriausybei!

Tačiau kas bus, jei toks scenarijus neįvyks?

Pirmiausia, būtina priminti, jog Estijos vyriausybė įgyvendina visiškai priešingą strategiją: tokiu mastu kaip Latvijoje, estiškos valstybės išvogimas ir naikinimas nepalaikomas.

Antra. Po uostų komplekso Suomijos įlankoje sukūrimo Rusija nebeturi strateginių ekonominių interesų Latvijoje. Nuo šių metų žadama pilnai nutraukti rusiškų skystų krovinių tranzitą per Baltijos uostus, o nuo 2022 metų – rusiškų birių krovinių tranzitą.

Trečia. Rusija daugiau nebeturi (ir nenusimato) žmogiškųjų resursų, kad galėtų vystyti (kažkaip panaudoti) didžiąją dalį savos – Rusijos Federacijos – teritorijos.

Pagal oficialią Rusijos statistiką (www.fedstat.ru ir www.gks.ru), nuo 2005 iki 2017 metų imtinai, gyventojų skaičius Rusijoje (įtraukiant Krymo ir Sevastopolio aneksiją) išaugo 0,9%. Savo ruožtu, lyginant su 1900 metais, bendras Rusijos gyventojų skaičius sumažėjo 2,2%. Rusijos gyventojų skaičiaus pakitimuose pastebimi regioniniai skirtumai. Iš 18 įtrauktų Centrinę federalinę apygardą gyventojų skaičius stabiliai auga tik Maskvoje (+39,4% lyginant su 1990 metais) ir dviejose kitose apskrityse – Maskvos ir Belgorodo. Visose kitose Rusijos centro apskrityse, po TSRS griūties gyventojų skaičius sumažėjo, o Ivanovo, Tambovo ir Tverės apskrityse šiuo metu gyventojų yra penktadaliu mažiau nei 1990 metais.

Gyventojų prieaugis pastebimas Peterburge, Leningrado ir Kaliningrado srityse, o kitose Rusijos šiaurės-vakarų vietose gyventojų skaičiaus mažėjimas aplenkia procesus vykstančius Latvijos žemės ūkio rajonuose. Murmansko sritis po TSRS griūties prarado virš 36% savo gyventojų.

Rusijoje gyventojų skaičius stabiliai auga Sibiro, Kaukazo ir musulmoniškų tautų autonomijose. Iš grynai rusiškų regionų gyventojų skaičius užtikrintai auga tik Krasnodaro krašte, Stavropolyje, Tiumenės ir Novosibirsko srityse. Ypač dramatiška situacija susiklostė Tolimuosiuose Rytuose. Magadano sritis ir Čukotkos apygarda per pastaruosius 27 metus prarado du trečdalius ankstesnio gyventojų skaičiaus.

Rusija neturi gyventojų net savų teritorijų įsisavinimui, todėl hipotetinė agresija prieš Baltijos šalis gali turėti tik vidinės politikos propagandinę reikšmę. Apsuptas ir įvarytas į kampą žvėris gali įkasti tik tą, kuris randasi arčiau.

Remiantis pragmatiniais samprotavimais, – nėra jokios karinės ar ekonominės prasmės užimti pensininkų apgyvendintą teritoriją. Tai supranta net patys agresyviausi Rusijos imperinių jėgų nuomonės reiškėjai, kurie net viešai ragina Kremlių neplanuoti Latvijose užėmimo ir vadina mus (latvius – vert past) „geriausiai saugomomis Europoje kapinėmis“.

Kartu su visu tuo, tikėtina, jog katastrofa neįvyks, ir pinigų būsimam Latvijos atgimimui niekas niekada neduos. Jeigu pasaulio pabaigos scenarijus neįvyks, tai dabartiniams valdantiesiems teks toliau vystyti valstybę ant tų griuvėsių, kuriuos paliko pastarųjų 20 metų ekonominė politika.