infa.lt

A.Pliadžio nuotrauka

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Ekonomikos komitetų iniciatyva verslo, valdžios ir švietimo institucijų atstovai pasirašė memorandumą dėl Lietuvos kariuomenės atsargos karių užimtumo didinimo.

Susitarimą pasirašė daugiau nei dvidešimt suinteresuotų dalyvių: krašto apsaugos ministerijos, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos, Ekonomikos komiteto, verslo asociacijų, tarptautinių ir Lietuvos kompanijų vadovai, visuomeninių organizacijų ir universitetų atstovai.

Šiuo metu Lietuvoje profesinėje karo tarnyboje tarnauja beveik 9000 karių, į atsargą kasmet išleidžiama beveik 500 karių. Būdami darbingo amžiaus, jie siekia tęsti darbinę veiklą, tačiau dėl ilgametės tarnybos vienoje ypatingoje srityje, išėjus į atsargą įsidarbinti civilinėje srityje yra sudėtingiau: darbdaviai nepripažįsta tarnybos metu neformaliai įgytos kompetencijos, kariai dažnai taip pat neturi kvalifikacijos, reikalingos dirbti konkrečioje civilinėje srityje.

Todėl memorandumo autoriai įsipareigojo informuoti atsargos karius apie įsidarbinimo ar paslaugų teikimo galimybes, taip pat prisidėti prie atsargos karių įdarbinimo jiems pretenduojant į laisvas darbo vietas ir skleisti informaciją apie savo įmonėse, įstaigose, organizacijose sėkmingai įdarbintus atsargos karius. Numatyti konkretūs įsipareigojimai gerinti karių integraciją į civilinį gyvenimą: sukurti internetinę duomenų bazę, kurioje atsargos kariai ir darbdaviai galės skelbti aktualią informaciją, universitetai siūlys pagal poreikį organizuoti nuotolines studijas į atsargą išleistiems kariams ir vykdyti dalines studijas.

„Verslo atstovams labai užtikrintai galiu pasakyti – karių atsakomybė, disciplina, lyderystė, komandinio darbo įgūdžiai, lojalumas organizacijai yra kaip tik yra tos savybės, kurios šiandien labai reikalingos verslui“, – prieš memorandumo pasirašymą Seime vykusioje konferencijoje sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Pasak jo, norint sėkmingai konkuruoti darbo rinkoje, į atsargą išleistiems kariams dažnai prireikia specialių mokymo, perkvalifikavimo programų, kariuomenėje įgytų kompetencijų pripažinimo, pagalbos ieškant užimtumo galimybių, laiko ir finansinių išteklių, todėl valstybės institucijų ir verslo atstovų parama jiems ypatingai svarbi, siekiant sėkmingai integruotis į darbo rinką.

„Mūsų tikslas yra ne sukurti kokią nors naują įdarbinimo agentūrą, bet padėti pagrindus svarbiam vertybiniam suvokimui, jog valstybei, jos ekonomikai, jos sėkmei yra reikalingi žmonės, kurių patikimumas ir gebėjimai yra patikrinti tarnaujant Tėvynei,”- sakė konferencijos iniciatorė, NSGK pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė. Pasak jos Izraelio patirtis rodo, jog būtent visuotinė karo prievolė padėjo sukurti šios valstybės ekonomikos stebuklą, tad būtina, kad žmonės ir institucijos geriau susižinotų tarpusavyje ir atneštų daug didesnę pridedamąją vertę visiems.

kam.lt