infa.lt

AFP / EPA

Centristas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) nugalėjo pirmajame Prancūzijos prezidento rinkimų ture, surinkęs 23,7% rinkėjų balsų, o „Nacionalinio fronto“ lyderė Marine Le Pen surinko 21% balsų.

Naująjį prezidentą prancūzai išsirinks antrajame ture, kuris įvyks gegužės 7 dieną.

Prancūzijos prezidentas Fransua Holandas neoficialiai pasveikino telefonu Emanuelį Makroną, o pralaimėję kandidatai kreipėsi į savo elektoratą ragindami balsuoti sekančiame ture už jį.

Pirmą kartą Penktosios respublikos istorijoje (nuo 1958 metų) nei socialistas, nei dešinysis centristas nepateko į antrą rinkimų turą.

Kandidatas nuo Respublikonų partijos, buvęs premjeras Fransua Fijonas surinko 19,91%, o „Nenugalėta Prancūzija“ judėjimo lyderis Žanas-Lukas Melanšonas – 19, 64% rinkėjų balsų.

Patekę į antrą turą kandidatai atstovauja visiškai priešingus požiūrius: Emanuelis Makronas pasisako už laisvą prekybą ir už Europos Sąjungą. Marine Le Pen pasisako prieš globalizaciją ir nori organizuoti Prancūzijoje referendumą dėl pasitraukimo iš ES, panašų į Brexit.

Makronas – buvęs bankininkas ir Prancūzijos ekonomikos ex-ministras prie Holando. Jam tai pirmoji rinkimų kampanija, o pergalės atveju jis taps jauniausiu Prancūzijos prezidentu.

Savo politinį judėjimą „Pirmyn“, kurį jis organizavo 2016 balandį, pasitraukęs iš ministro posto, pats Makronas įvardina kaip „nei kairįjį, nei dešinįjį“.

Pasisakydamas prieš savo šalininkus parodų komplekse Porte de Versailles Paryžiuje, Makronas pasakė, jog tikisi tapti „visų patriotiškai nusiteikusių Prancūzijos gyventojų prezidentu, prieš nacionalistų grėsmę“.

Sužinojusi apie išankstinius pirmojo turo rezultatus, Marine Le Pen pavadino save „tautos kandidate“, pridėjusi, jog kalba eina apie „Prancūzijos išlikimą“.

„Pirmas žingsnis padarytas“, – pareiškė ji. „Rezultatas istorinis: Marine Le Pen ir Emanuelis Makronas antrajame ture“.

Sekdami Prancūzijos prezidentu Makroną palaikė ir pralaimėję kandidatai, – Fransua Fijonas, surinkęs 19,91 proc balsų šalies TV eteryje pripažino pralaimėjimą ir paragino savo šalininkus balsuoti už Makroną antrajame ture.

Centristą Makroną palaikė ir Benua Amonas, taip pat pralaimėjęs pirmajame ture.

Makroną palaikė ir Prancūzijos užsienio reikalų ministras Žanas-Markas Eiro (Jean-Marc Euro) ir prancūzų premjeras Bernaras Kaznev (Bernard Cazeneuve).

Tarptautiniu lygmeniu Makroną palaikė Vokietijos kanclerės Angelos Merkel spaudos sekretorius ir Europos Komisijos pirmininkas Žanas-Klodas Junkeris.

Už prezidento vietą kovojo 11 kandidatų. Pagrindinių pretendentų spektras atstovavo pačias įvairiausias politines šalies jėgas – nuo ultra kairiųjų iki ultradešiniųjų.

Prognozuojama, jog turėdamas tokį palaikymą, jei neįvyks ekstra įvykių, prezidentu taps Makronas.