2026.11.20 09:51
Europos lyderiai griežtai atmetė bet kokius bandymus atkartoti 1945 metų Jaltos konferenciją, siekiant užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą ir padalyti žemyną į įtakos sferas.
Viešas atsakas nuskambėjo ketvirtadienį Berlyne vykusiame Kijevo sąjungininkų – vadinamosios „Norinčiųjų koalicijos“ – susitikime, kurį surengė Vokietijos kancleris Frydrichas Mercas (Friedrich Merz).
Susitikimas Berlyne įvyko praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) ir Kinijos vadovas Xi Jinpingas Šendžene (Kinija) surengė trišalį susitikimą, žiniasklaidos apžvalgininkų pakrikštytą „Jalta 2.0“.
D. Trampas, V. Putinas ir Xi Jinpingas aptarė Ukrainos klausimą, tačiau jų bendrame pareiškime, pavadintame „Deklaracija taikos link“, ši šalis nebuvo paminėta.
„Jaltos formatas neatneš taikos“, – stovėdamas šalia kitų lyderių pareiškė F. Mercas. „Jaltoje Europa buvo padalyta. Ji buvo supjaustyta dalimis. Ir mes neleisime, kad kas nors panašaus pasikartotų.“
Daugiau nei 40-čiai derybose dalyvavusių delegacijų F. Mercas padovanojo po Berlyno sienos gabalėlį – pasak jo, būtent tai simbolizavo 1945 m. Jaltos konferencija.
Šalia stovėjęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad keturių punktų pareiškimas, kurį Šendžene paskelbė D. Trampas, V. Putinas ir Xi Jinpingas, neatkartojo 1945 metų konferencijos rezultatų, davusių pradžią keturis dešimtmečius trukusiam Šaltajam karui.
„Nemanau, kad tai reiškia pasaulio pertvarkymą“, – sakė jis. „Jei ir yra vienas esminis elementas Europos ir jos saugumo pertvarkymui, tai susitikimas, kuris įvyko Berlyne.“
E. Macronas pabrėžė, kad derybose dėl karo užbaigimo prie vieno stalo privalo sėdėti Ukraina, Europa, JAV ir Rusija.
„Europiečiai priėmė sprendimus. Jie nusprendė patys lemti savo likimą“, – teigė Prancūzijos prezidentas. „Europa nėra diskusijų meniu patiekalas, o grupė valstybių, norinčių kurti savo ateitį.“
V.Putinas: „Ukraina ir Europa „dar nėra pasirengusios“ daryti kompromisus, būtinus karui užbaigti“
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Andy Burnhamas pritarė E. Macrono pasisakymui, pareikšdamas, kad „nėra jokio sprendimo dėl Ukrainos be Ukrainos už stalo ir nėra jokio sprendimo dėl Europos saugumo be Europai atstovaujančių šalių“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažymėjo, kad susitikimas Berlyne tapo įrodymu, jog Rusijai nepavyko pasėti susiskaldymo tarp Europos sąjungininkų.
Keturi lyderiai sutarė, kad atėjo laikas Europai pradėti tiesiogines derybas su Rusija – tai žingsnis, kurio derybų procese iki šiol dar nebuvo žengta. Kitam derybų etapui Europa paskyrė bendrą septynių atstovų komandą iš Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Lenkijos, Italijos, Europos Sąjungos institucijų ir NATO.
Į susitikimą Berlyne atskridę JAV specialieji pasiuntiniai Stivas Vitkofas (Steve Witkoff) ir Jaredas Kushneris taip pat paragino Rusiją leisti Europai dalyvauti procese.
„Mes tikime, kad Europos buvimas prie stalo bus būtinas norint užbaigti šį karą teisingai ir ilgalaikėje perspektyvoje“, – baigiamojoje spaudos konferencijoje sakė Jaredas Kushneris. „Ir rusai yra pasirengę pasitikėti šia mūsų nuojauta.“
Vis dėlto Maskva kol kas neįsipareigojo dalyvauti daugiašaliame formate.
Kalbėdamas Šendžene, V. Putinas teigė „diplomatiniais kanalais pasiūlęs europiečiams atvykti į Maskvą apibrėžti savo pozicijų“, o po to Kremlius esą „nuspręs dėl dialogo su Ukraina tęsimo“.
V. Putinas taip pat pareiškė, kad „būtų keista aptarinėti Europos saugumą be pačios Europos“, turėdamas omenyje Maskvos pateiktus reikalavimus pertvarkyti žemyno saugumo architektūrą, kuriuos E. Macronas sukritikavo kaip „maksimalistinius“.
F. Mercas nurodė, kad diskusijos dėl Europos saugumo vyks tik tada, kai Ukrainoje bus įtvirtinta taika. Pasak jo, būsimos saugumo garantijos karo nualintai šaliai neišvengiamai turės pasekmių transatlantiniam aljansui.
Tarp rengiamų garantijų yra punktas, atkartojantis NATO 5-ąjį kolektyvinės gynybos straipsnį, jei Rusija vėl užpultų Ukrainą. Kita garantija būtų Europos vadovaujamos taikos palaikymo pajėgos, kurioms V. Putinas pareiškė nepritarsiantis jokiu atveju.
D. Trumpas po susitikimo su V. Putinu paskambino Europos lyderiams ir suabejojo tolesne parama Kijevui
„Žvelgiant iš Amerikos perspektyvos, 5-ojo straipsnio pobūdžio saugumo garantijos suteikimas yra tikrai labai rimtas žingsnis“, – sakė J. Kushneris. „Ir manau, kad prezidentas D. Trampas yra tam atviras, tačiau akivaizdu, kad tai turi atitikti Amerikos interesus.“
J. Kushneris patvirtino, kad uždarų diskusijų Berlyne metu D. Trampas paskambino iš savo lėktuvo ir kreipėsi į susirinkusiuosius. Žiniasklaidos pranešimuose nurodoma, kad D. Trampas išreiškė skepticizmą dėl Europos karinės paramos Ukrainai.
Tačiau lyderiai liko tvirti ir sutarė, kad pagalba bus tęsiama be pertraukų, siekiant užtikrinti Ukrainai stiprią poziciją prie derybų stalo.
„Tikiuosi, kad ši žinia Maskvoje bus išgirsta labai aiškiai“, – pareiškė Andy Burnhamas. „Tiek, kiek reikės, mes būsime Ukrainos pusėje ir nesvyruosime. Mūsų parama bus nepajudinama. Ir tai yra didžiausias ginklas, kurį turime kartu.“
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt


110

