2026.11.19 15:34
Europos Komisijos vidaus žmogiškųjų išteklių sistemos tapo dirbtiniu intelektu paremtos kibernetinės atakos taikiniu, o ES kibernetinio saugumo ekspertai vis dar vertina, ar nebuvo pažeistas jautrios asmeninės informacijos saugumas.
Europos Komisija patyrė stambią kibernetinę ataką, tačiau kol kas neaišku, kas už jos stovi ir ar buvo pavogti jautrūs darbuotojų duomenys, rašo „Euronews“ leidinys.
Kelias dienas Komisijos pareigūnai negalėjo prisijungti prie „Sysper“ – vidinės žmogiškųjų išteklių platformos, kurioje jie tikrina informaciją apie atlyginimus, teikia prašymus dėl atostogų ir nedarbingumo, pildo darbo laiko apskaitos žiniaraščius bei registruojasi į mokymus.
„Tyrimas vis dar vyksta. Imamės visų būtinų veiksmų atsižvelgdami į gaunamas išvadas“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė už skaitmeninę sritį atsakingas Komisijos atstovas spaudai Thomas Regnier.
„Neaptikome jokių duomenų saugumo pažeidimo įrodymų, kurie paliestų visą Komisijos personalą.“
Thomas Regnier teigė, kad ataka buvo paremta viešai prieinamu dirbtinio intelektinio įrankiu; pirmą kartą ji buvo aptikta ir patvirtinta spalio 22 dieną, o Komisija negavo jokio reikalavimo sumokėti išpirką.
Šio DI įrankio pavadinimas – ARTEX. Jis leidžia nustatyti programinės įrangos pažeidžiamumus, kuriuos vėliau galima ištaisyti, arba – piktavalių veikėjų atveju – išnaudoti.
Vis dėlto atstovas atsisakė patvirtinti, ar ataka vis dar tęsiasi, ir nepriskyrė jos jokiam konkrečiam vykdytojui. Siekdama užkirsti kelią atakos plitimui, Komisija prevenciškai išjungė kelias savo vidines programėles, kurių dauguma jau yra atkurtos.
Ketvirtadienį „Sysper“ vėl veikė, tuo tarpu sveikatos draudimo sistema – Bendroji ligų draudimo schema (JSIS) – liko nepasiekiama, naujienų portalui „Euronews“ anonimiškumo sąlygomis sakė du ES pareigūnai.
Be šių palyginti nedidelių sutrikimų, dauguma valstybės tarnautojų vos pastebėjo, kad sistemos buvo pažeistos. Komisijos IT departamentas (DG DIGIT) vis dar tiria incidentą ir bando įvertinti padarytą žalą.
Apie incidentą informuota ES institucijų kibernetinio saugumo tarnyba CERT-EU ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas.
Pagrindinis klausimas – ar kol kas nenustatytas užpuolikas gavo prieigą prie duomenų, saugomų „Sysper“, JSIS ir kitose žmogiškųjų išteklių sistemose. Tai paprastai neatvertų durų į Komisijos vidaus dokumentus, kurie laikomi atskiroje sistemoje.
Vis dėlto šiose platformose saugomi jautrūs asmens duomenys, įskaitant pareigūnų vardus ir pavardes, atlyginimų kategorijas, namų adresus ir kontaktinę informaciją. Tokia duomenų bazė galėtų pasitarnauti kur kas sudėtingesnėms kampanijoms, nukreiptoms prieš konkrečius darbuotojus.
ES pareigūnai dar negavo oficialių vidinių pranešimų apie incidentą, nes žalos mastas vis dar vertinamas.
„Mano problema dėl Europos Komisijos yra ta, kad jie informaciją apie tai laiko viduje ir neatskleidžia visuomenei“, – „Euronews“ sakė Europos Parlamento narys Bartas Groothuisas (Nyderlandai / „Renew“).
„Kiekvieną kartą, kai jie nepateikia visuomenei informacijos apie įsilaužimus, kurie paliečia ES institucijas, įstaigas ir agentūras, jie praleidžia progą paaiškinti ir pagrįsti ekonominio saugumo politiką, kurią mes, kaip ES, nustatėme prieš savo priešininkus“, – pridūrė jis.
Europos Komisijai kibernetinės atakos nėra naujiena. Kovą buvo įsilaužta į debesijos infrastruktūrą, kurioje talpinamos „Europa.eu“ svetainės – tuomet buvo pavogta apie 91,7 GB duomenų, įskaitant asmeninę informaciją ir elektroninių laiškų turinį.
Sausį kibernetinė ataka buvo nukreipta prieš centrinę Komisijos mobiliųjų įrenginių infrastruktūrą, dėl ko galėjo nutekėti darbuotojų vardai ir telefono numeriai.
Apžvalgininkai iškelia ir kitą rimtą klausimą – ar tokiai struktūrai kaip EK apskritai galima patikėti asmens duomenis, kaip pavyzdžiui, vieninga sveikatos duomenų sistema, identifikavimo programėlių priegloba, asmens korteles ir visa kita.
Juk darbuotojai net negali atsakyti ar ataka vis dar tęsiasi, ar kas pavogta ir nutekinta.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt


66

