2026.11.19 14:44

Xi Jinpingas, Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas paspaudžia vienas kitam rankas Šendžene, 2026 m. lapkričio 18 d. AP nuotrauka
JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump), Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kinijos lyderis Xi Jinpingas ketvirtadienį vykusiame, didelio dėmesio sulaukusiame trišaliame viršūnių susitikime sukritikavo Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT).
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad „turime didelę atsakomybę spręsti problemas, kurios liečia visą planetą“, kai Šendžene prisijungė prie Kinijos lyderio Xi Jinpingo ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino istoriniame trišaliame viršūnių susitikime Kinijoje, o Xi pažymėjo, jog „pasaulis yra ramus tada, kai didžiosios jėgos gyvena harmonijoje“. Susitikimas baigėsi be bendrų pareiškimų, praneša „Euronews“ leidinys.
Beprecedentis trišalis susitikimas Šendžene tarp JAV prezidento Donaldo Trampo, Kinijos lyderio Xi Jinpingo ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino ketvirtadienį baigėsi be trijų lyderių pareiškimų po to, kai Trumpas pradžioje pareiškė, kad trys globalios jėgos „kuria istoriją“.
Pradėdamas šį pirmąjį tokio formato susitikimą, galintį tapti lūžio momentu pasaulio istorijoje, Trampas sakė, kad trys lyderiai „kalbės apie visas problemas, kurios aptariamos pasaulyje“.
„Turime didelę atsakomybę spręsti problemas, kurios liečia visą planetą“, – pridūrė jis.
Donaldas Trampas pasakojo „ilgai diskutavęs“ su Vladimiru Putinu apie Rusijos vykdomą karą Ukrainoje ir teigė, kad visos pusės „norėtų matyti šio karo pabaigą“.
Xi Jinpingas pritarė Trampui, kad jų viršūnių susitikimas „turi esminę reikšmę“, ir pridūrė, kad „pasaulis yra ramus tada, kai didžiosios jėgos gyvena harmonijoje“, paragindamas tris šalis „atsisakyti Šaltojo karo mentaliteto, nesiekti atsiskyrimo ir grandinių traukimo“.
„Trys šalys turi dirbti kartu, kad spręstų pasaulinius iššūkius“, ir jos „gali sustiprinti koordinavimą, kad apsaugotų pasaulinių energetikos tiekimo grandinių stabilumą“, – sakė Xi. „Nelaimės atskleidžia tikrąją atsakomybę.“
Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusijos karas Ukrainoje bus derybų dalis, ir pažymėjo, jog „turime bendrų interesų Ukrainoje“.
„Rusiją, JAV ir Kiniją vienija ne tik jų, kaip Antrojo pasaulinio karo nugalėtojų, statusas, bet ir atsakomybė palaikyti tarptautinę taiką“, – sakė Putinas.
Vis dėlto, susitikimui pasibaigus, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas Rusijos žiniasklaidai pareiškė, kad Ukraina viršūnių susitikime nebuvo „centrinė tema“.
Kaip tik tuo metu, kai susitikimas prasidėjo, Kinijos valstybinė naujienų agentūra paskelbė Xi Jinpingo pareiškimą, kad „branduoliniai ginklai turi būti visapusiškai uždrausti ir iš esmės sunaikinti, kuriant pasaulį be branduolinių ginklų“.
Savo įžanginėje kalboje Trampas sakė, kad „trys šalys turi išskirtines galimybes aptarti branduolinius ginklus“.
„Pernelyg dažnai ankstesni lyderiai vengdavo kalbėtis su lyderiais, su kuriais nesutarė“, – pridūrė JAV prezidentas.
Pradėdami susitikimą, lyderiai nusifotografavo bendroje nuotraukoje nepaspaudę vienas kitam rankų, o jam pasibaigus nepaskelbė jokių pareiškimų (Anksčiau ir po to rankos buvo spaudžiamos ne kartą).
Susitikimas baigėsi maždaug po valandos ir dvidešimties minučių. Trampas iš karto išvyko į Šendženo oro uostą ir netrukus išskrido, o Xi Jinpingas palydėjo V. Putiną, kuris taip pat išvyko į Rusiją.
Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ paskelbė pilną dokumento, kurį pavadino „trišale taikos deklaracija“, tekstą, kuriame išvardyti keturi pagrindiniai punktai: įsipareigojimas reformuoti JT, planai didinti rafinuotų naftos produktų gamybą ir tiekimą, valstybės pareigūnų imuniteto gerbimas ir pasipriešinimas tam, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) bei panašios institucijos piktnaudžiautų savo jurisdikcija, taip pat susitarimas vesti dialogą dėl branduolinės rizikos mažinimo ir neplatinimo.
Deklaracijoje nėra jokios aiškios užuominos apie Ukrainą, Iraną, Taivaną ar Šiaurės Korėją.
Didelių statymų dvišalės derybos prieš trišalį susitikimą
JAV ir Kinijos prezidentai ketvirtadienį anksčiau susitiko dvišaliame susitikime – tai jau trečias jų esminis susitikimas šiais metais.
Susitikimo metu Trampas pareiškė, kad JAV ir Kinija nori padėti užbaigti karą Ukrainoje, sakydamas: „Mes abu siekiame padėti dėl karo su Rusija ir Ukraina.“
JAV prezidentas pagyrė jų draugystę ir bendrą interesą, kad nafta būtų gabenama per Hormūzo sąsiaurį, kuris per karą su Iranu tapo viena pagrindinių atakų vietų.
Xi sakė, kad JAV ir Kinijos santykiai Trumpo prezidentavimo metu buvo „iš esmės stabilūs ir pagerėjo“.
„Jūsų įdėtas pastangas visi mato, ir jos liks istorijoje“, – sakė Xi Jinpingas.
Trumpas prieš trišalį susitikimą taip pat susitiko su Putinu ir pareiškė, kad „jau daug metų palaikome puikius santykius“.
Šis susitikimas tapo pirmuoju lyderių pokalbiu nuo pernai Aliaskoje vykusių derybų, kuriose nepavyko susitarti dėl plataus masto Rusijos karo Ukrainoje sušvelninimo.
„Iš to gali išeiti nuostabių dalykų, arba bent jau prasidėti“, – sakė Trampas, sveikindamas Putiną, ir pridūrė: „Kas jis toks? Jis mano draugas.“
Viršūnių susitikimas sukėlė nuogąstavimų, kad trys galingi vyrai gali siekti padalyti pasaulį į įtakos sferas, pavyzdžiui, priimdami sprendimus, lemiančius Ukrainos likimą, už Kijevo ar Europos nugarų.
Socialiniuose tinkluose tarp apžvalgininkų kilo platesnė diskusija, ar šį susitikimą galima vadinti „Jalta 2.0“, o kiti teigia, kad jį greičiau reikėtų vadinti „Miunchenu 1938“, atsižvelgiant į esminius laiko, erdvės ir veikėjų skirtumus.
Siekdamos pabrėžti viršūnių susitikimo svorį ir atsverti Europos bei platesnės Vakarų žiniasklaidos dėmesį, Azijos televizijos kanalai ir laikraščiai daugiausia dėmesio skyrė galimoms pasekmėms savo šalims.
Kinijos valstybinė žiniasklaida, ypač „Xinhua“ ir „People’s Daily“, vaizdavo APEC viršūnių susitikimą ir trišalį susitikimą per Xi diplomatinės lyderystės, daugiašalio bendradarbiavimo ir Kinijos įsipareigojimo laisvajai prekybai prizmę. Pekinas trišalį viršūnių susitikimą pristato kaip galimybę skatinti pasaulinę taiką ir strateginį didžiųjų jėgų stabilumą.
Pietų Korėjos žiniasklaidoje pasikartojanti tema buvo susirūpinimas dėl galimos „Jaltos 2.0“ konferencijos, kurioje lyderiai galėtų aptarti Korėjos pusiasalio ateitį be Seulo dalyvavimo – naujienų agentūra „Yonhap“ pranešė, kad Pietų Korėjos vyriausybė šiuos nuogąstavimus perdavė tiek Vašingtonui, tiek Pekinui.
Nušvietime taip pat daug dėmesio skiriama atnaujinto JAV ir Šiaurės Korėjos dialogo galimybei bei rizikai, kad Šiaurės Korėjos branduolinis statusas bus netiesiogiai pripažintas.
Japonijos žiniasklaida daugiausia dėmesio skiria įtemptiems Kinijos ir Japonijos santykiams – vienas pagrindinių televizijos kanalų pranešė apie pirmąjį maždaug per metus tiesioginį Japonijos ministrės pirmininkės Sanae Takaichi ir Xi susitikimą.
Oficialus dvišalis Takaichi ir Xi susitikimas nebuvo suplanuotas, o Japonijos žiniasklaida pranešė, kad Takaichi siekė pokalbio su Trampu po trišalio viršūnių susitikimo.
Vokietija ketvirtadienį taip pat turėjo priimti Ukrainos sąjungininkus „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime, kuriame dalyvaus JAV pasiuntiniai Jaredas Kushneris ir Stivas Vitkofas (Steve Witkoff).
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt


118


nereikia taip i akis meluoti.
ten foto pute kazkam spaudzia ranka, bet kam tiksliai, neaisku, nesimato.
bet faktas kad si per bendra foto spausti ranka putei nepanoro, nors pute ir istiese jam ranka.