2026.11.18 10:23
Nors JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) aktyviai stumia taikos derybas, Europos diplomatai ir pareigūnai vis garsiau pripažįsta: realaus kompromiso su Maskva praktiškai neįmanoma pasiekti.
Praėjusią savaitę Abu Dabyje įvykę trišaliai JAV, Ukrainos ir Rusijos susitikimai parodė, kad procesas greičiausiai atsidurs aklavietėje – be susitarimo dėl belaisvių mainų, jokios kitos pažangos nepasiekta, o nauja derybų data net nepaskirta, praneša „Politico“ leidinys.
Europos atstovai, sekę įvykius už derybų kambario durų, nuogąstauja, kad žlugus šioms pastangoms D.Trampas gali tiesiog sudaryti sandorį su Vladimiru Putinu tiesiogiai, palikdamas tiek Ukrainą, tiek pačią Europą nuošalyje.
Maskva tuo tarpu laikosi griežtos linijos ir neskuba daryti nuolaidų. Rusija pastarosiomis savaitėmis dar labiau suintensyvino smūgius Ukrainos energetikos ir vandens infrastruktūrai bei tiltams, aiškiai parodydama, kad tikisi palaužti šalį artėjančią žiemą.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas bei Didžiosios Britanijos ir Vokietijos pareigūnai atvirai teigia, kad Putinas nenori paliaubų, nes tiki galintis daugiau laimėti tęsdamas karą, o derybas naudoja tik kaip priemonę santykiams su Vašingtonu tvarkyti.
Situaciją dar labiau komplikuoja tai, kad Europa pati iki šiol nėra įleista prie pagrindinio derybų stalo.
Po susitikimų Abu Dabyje JAV prezidento Donaldo Trampo pasiuntiniai Jaredas Kushneris ir Stivas Vitkofas (Steve’ Witkoff) vyko tiesiai į Maskvą prašyti Vladimiro Putino sutikimo, kad į kitą etapą būtų įtraukti ir europiečiai – mat Rusija reikalauja iš esmės peržiūrėti visą Europos saugumo architektūrą ir sustabdyti NATO plėtrą.
Nors Briuselis jau suformavo penkių šalių ir ES institucijų derybinę grupę, Kremlius kol kas abejoja Europos vaidmeniu, kaltindamas ją karo kurstymu.
Būtent reikalavimai dėl NATO ateities ir Rytų flango saugumo tampa pagrindine kliūtimi, dėl kurios tarp Europos ir Rusijos beveik nelieka erdvės susitarimui.
Šiaurės ir Baltijos šalių bei Norvegijos lyderiai kategoriškai atmeta galimybę derėtis su Maskva dėl Aljanso pajėgų dislokavimo, nes tai reikštų visos pokarinės saugumo sistemos griūtį.
Tuo pačiu Briuselyje auga nerimas dėl artėjančio Trampo susitikimo su Putinu ir Kinijos lyderiu Xi Jinpingu, kuriame didžiosios valstybės gali nuspręsti regiono likimą be europiečių žinios.
Dėl šių priežasčių daugelis Europos pareigūnų dabartinį procesą vertina ne kaip realias taikos derybas, o kaip „žalos mažinimo“ pratimą.
Kaip pažymi Europos užsienio santykių tarybos ekspertai, europiečiai ir ukrainiečiai dalyvauja šiame derybų teatre tik tam, kad parodytų konstruktyvumą Trampui ir jo nesupykdytų – kad procesui galiausiai subyrėjus, Vašingtonas dėl nesėkmės apkaltintų Rusiją, o ne Europą.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt


151


O aš sakiau, kad apgauti galima tik vieną kartą. Europos politikai jau pasinaudojo šia galimybe. Dabar nieko nestebina. Rusija nesuteiks antro šanso Europos politikams pasakyti vieną kartą: o mes ir nesiruošėme vykdyti susitarimo…
lai ten trumpas su satsnistu pute tariasi, lai priima bet kokius susitarimus.
jam paciam jau slysta valdzia is ranku.
du gyvi lavonai, pralaimeje karus, ir trumpas irane ir pute ukrainoje.
ir paskui ukraina ir es tuos susitarimus atmes.
ir kas po to?
pas rusus jau krachas, ir fronte ir ekonomikoje, bet pute pucia zandus ir kelia vis naujus ultimatumus.
panasiai ir hitleris 1945 m balandi dave isakymus neegzistuojancioms armijoms ir divizijoms, kol bunkerio sienos pradejo griuti.
rusu tauta, kaip jie nusigyveno, per tuos paskutinius simtus metu.
savo zemiu apzioti negali, bet kaip isproteje griaunasi pas kaimynus.
Naivu tikėtis, kad Rusija, praradusi tiek žmonių ir lėšų, staiga atsisakytų savo užsibrėžtų tikslų. Taigi, karas tęsis kol ES stovės tokioj pozicijoje.
100 metu karas.
pritariu.
grazu ir pagirina.
pute kariaus kol is rusijos neliks akmens ant akmens.
kaip grazu ir malonu.
as uz.
kriepities babenki.
Žiūrėk, kad tas karas iš 100 metų nevirstų 100 sekundžių karu.