2026.11.18 00:21
Britų žurnalas „The Economist“ paskelbė savo metinę prognozę „Pasaulis ateityje“ („The World Ahead“), kurioje apžvelgiami įvykiai ir tendencijos, 2027 metams, formuosiantys pasaulinę politiką bei ekonomiką.
Pasak leidinio, pasaulis žengia į didesnio nestabilumo ir technologinių pokyčių laikotarpį – etapą, kurį, tikėtina, ženklins „politiniai bei finansiniai sukrėtimai“ ir dirbtinio intelekto nulemti „beveik neišvengiami šokai“.
Žurnalas išskiria dešimt pagrindinių ateinančių metų rizikų, tarp kurių – karo su Iranu padariniai ir JAV užsienio politikos pokyčiai. Sąrašo viršuje – JAV lyderio Donaldo Trampo (Donald Trump) nenuspėjamumas.
„2027 m. spaudžiamas prezidentas bus ne tiek „šluba antis“ (angl. *lame duck*), kiek „piktas paukštis“ (angl. *angry bird*), susiduriantis su grėsmėmis iš visų pusių“, – rašo „The Economist“.
1. Era „po Trampo“. Žurnalo redaktorius Tomas Standage’as teigia, kad Jungtinės Valstijos pradeda laipsnišką perėjimą į politinę erą „po -Trampo“. Visgi jis mano, kad D. Trampas, greičiausiai, taps dar agresyvesnis.
„Galima tikėtis daugiau prezidentinių įsakų, teisinių kovų, staigių geografinių objektų pervardijimų, grandiozinių statybų projektų ir rizikingų karinių veiksmų – taip jis desperatiškai bandys išlaikyti savo įtaką ir įtvirtinti savo palikimą“, – pažymi T. Standage’as.
2. Karo su Iranu padariniai. „The Economist“ vertinimu, mažai tikėtina, kad konfliktas bus aiškiai ir galutinai išspręstas, tad neapibrėžtumas išliks. Karo pasekmės bus jaučiamos visus 2027 metus: jos keis regioninę politiką, energijos srautus ir kels grėsmę aprūpinimui maistu – ypač dėl galimo trąšų stygiaus. Pačiame Irane režimas tik dar labiau stiprins savo kontrolę.
Be to, žurnalas teigia, kad D. Trampo pradėtas „nepamatuotas karas“ susilpnino Amerikos pozicijas: sąjungininkai Vašingtonu pasitiki mažiau, o priešininkai jo nebebijojo.
3. Dar vieni karščiausi metai istorijoje. Žurnalas įspėja, kad 2027 m. tikėtini nauji temperatūros rekordai, taip pat dažnės sausros, miškų gaisrai ir karščio bangos.
4. Neigiamos prognozės dėl dirbtinio intelekto (DI). Didės DI sektoriaus žlugimo rizika, kurią skatins neskaidrūs sandoriai ir augančios DI įmonių skolos. Kartu „The Economist“ teigia, kad nuogąstavimai dėl nedarbo ir šio sektoriaus poveikio aplinkai yra gerokai perdėti.
5. Dešiniųjų sparnas Europoje. Marine Le Pen pergalė Prancūzijos prezidento rinkimuose susilpnintų Prancūzijos ir Vokietijos ašį, kuri yra pagrindinis Europos Sąjungos variklis.
6. Spaudimas obligacijų rinkai. Daugelis turtingų valstybių gyvena ne pagal išgales, o obligacijų pajamingumas (procentai už paskolas) kyla. Taip negali tęstis amžinai – anksčiau ar vėliau kažkas neišlaikys, prognozuoja „The Economist“.
7. Taivanas. Žurnalas įvardija 2027-uosius kaip potencialiai pavojingą laikotarpį Taivanui. Vis tik ,pažymima, kad technologijos pakeitė karo pobūdį – dabar mažesnėms valstybėms tapo lengviau priešintis didesnėms. Remdamasis konfliktais, susijusiais su Ukraina ir Iranu, „The Economist“ kelia klausimą: kaip tai gali paveikti Kinijos planus Taivano atžvilgiu?
8. „Ozempic“ efektas. Vaistai svoriui mažinti keičia naudotojų elgseną: žmonės nukreipia savo išlaidas drabužiams, kosmetikai ir fiziniam aktyvumui. Be to, dėl šio preparato sukeliamo atjaunėjimo (pasak „Economist“) efekto farmacijos bendrovės vėl susidomėjo technologijomis, skirtomis gyvenimo trukmei ilginti.
9. Pigesni skrydžiai į kosmosą. „The Economist“ prognozuoja, kad „SpaceX“ erdvėlaivis „Starship“ pradės reguliariai kelti palydovus į orbitą. Raketų paleidimo kainoms ir toliau mažėjant, atsivers galimybės kurti privačias kosmines stotis bei statyti duomenų centrus kosmose.
10. Holivudo „perkrovimas“. Atrodo, kad tikrovė pasivijo mokslinę fantastiką, rašo „The Economist“. „Žvaigždžių karų“ (angl. *Star Wars*) franšizė – kurios atgimimas planuojamas kitais metais, minint 50-ąsias filmo metines, – tampa aktualesnė nei bet kada.
Tačiau, atsižvelgiant į „YouTube“ kūrėjų sukurtų mažo biudžeto filmų sėkmę, žurnalas kelia klausimą: ar žiūrovai tikrai nori dar daugiau senų istorijų tęsinių, ar visgi rinksis naujas idėjas?
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt


162


Turėčiau pastabą dėl tų karų kur didelės valstybės nepalaužia mažų. Viena pora yra:JAV-Iranas, o Rusijos ir Ukrainos karas,tai jau visai kas kita. Šitam kare Rusija kariauja su visu vakarų pasauliu ir jų padlaižiais. Čia jau vyksta pasaulinis karas tik Rusija likus beveik viena(Šiaurės Korėja padeda) prieš visą iškrypusią ordą.
Taip, ir Rusija kariauja humaniškiau, nei izraelis gazoje.