infa.lt

Beveik parą trukęs globalus bendrovės „Microsoft“ produktų paslaugų sutrikimas, paveikęs milijonus naudotojų 74 valstybėse, vėl įžiebė diskusijas apie būtinybę Europai pačiai kontroliuoti savo skaitmeninę infrastruktūrą.

Kaip praneša leidinys „Politico“, pagrindinių įrankių, tokių kaip el. pašto programa „Outlook“ ir susirašinėjimo platforma „Teams“ bei „Copilot“, veiklos užstrigimas sutapo su pirmuoju Europos Sąjungos (ES) šalių lyderių susitikimu dirbtinio intelekto klausimais Dubline ir tiesiogiai paveikė dalį jame dalyvavusių technologijų bei vyriausybių vadovų.

Tik penktadalis skaitmeninių paslaugų – europietiškoje infrastruktūroje

Prancūzijos dirbtinio intelekto bendrovės „Mistral“ generalinis direktorius Artūras Menšas (Arthur Mensch), penktadienį kreipęsis į Dubline susirinkusius ES vadovus, pabrėžė, kad šiuo metu tik 20% Europos skaitmeninių paslaugų veikia europietiškoje infrastruktūroje.

Pasak jo, lėšos, kurios dabar skiriamos užsienio – JAV ar Kinijos – technologijoms, galėtų būti reinvestuojamos Europoje į mūsų pačių kontroliuojamą infrastruktūrą bei Europos mokslinių tyrimų ir plėtros finansavimą.

Technologinis suverenitetas, apimantis debesijos paslaugų, lustų ir dirbtinio intelekto modelių kontrolę, yra vienas pagrindinių Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen antrosios kadencijos tikslų bei viena svarbiausių 27 ES valstybių narių lyderių susitikimo temų.

Politiniai raginimai spartinti investicijas

Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas penktadienio vakarą socialiniame tinkle „X“ pareiškė, kad Europos nepriklausomybė negali būti perduota kitiems ir turi būti kuriama pačioje Europoje.

Anot jo, žemynas turi viską, ko reikia konkuruoti dirbtinio intelekto srityje, todėl negalima gaišti laiko.

Tuo metu vienas ES diplomatas, dalyvavęs lyderių diskusijose, pripažino, kad norint konkuruoti pasaulinėje rinkoje ir išlaikyti suverenitetą, būtina paspartinti procesus, leidimų išdavimą bei investicijas.

Kritika dėl viešųjų pirkimų ir priklausomybės nuo kelių milžinių

Kiti politikai bei technologijų sektoriaus atstovai atkreipė dėmesį į sisteminę riziką, kylančią dėl pernelyg didelės priklausomybės nuo kelių pasaulinių technologijų korporacijų, pakartodami beveik vienodus argumentus:

Suomijos europarlamentarė Aura Sala (Aura Salla) teigė, kad per daug skaitmeninės infrastruktūros buvo patikėta už ES ribų esantiems veikėjams, ir pasiūlė valstybinių pirkimų sutartimis tikslingai remti europietiškas technologijas.

Organizacijos „Digital SME Alliance“ generalinis sekretorius Sebastianas Tofaletis (Sebastian Toffaletti) pažymėjo, kad „Microsoft“ sutrikimas primena apie sisteminę riziką, kylančią skaitmeninę infrastruktūrą sutelkus kelių technologijų milžinių rankose.

Vokietijos socialdemokratų partijos įstatymų leidėjas Johanesas Šeclas (Johannes Schätzl) pabrėžė, kad ši situacija kelia klausimų dėl viešųjų pirkimų, nes skaitmeninis suverenitetas turi būti matuojamas gebėjimu išlikti veiksmingiems net ir tokių sutrikimų metu.

Jungtinės Karalystės liberalų demokratų atstovė technologijų klausimais Viktorija Kolins (Victoria Collins) taip pat pareiškė, kad būtini skubūs veiksmai ir skaitmeninio suvereniteto strategija, siekiant atsisakyti priklausomybės nuo saujelės bendrovių.

Ir viskas vėl įsiremia į pinigus – esą reikės apie 500 mlrd eurų, o iš kur jie bus paimti, net jei būtų patvirtintas rekordinis ES 2 trilijonų eurų biudžetas (mažai šansų), pažadėjo pasirūpinti Ursula von der Leyen.