infa.lt

Vienas ryškiausių vokiškos pramonės simbolių – automobilių gamintojas „Mercedes-Benz“ – stabdo visas tolesnes investicijas į savo gamybos padalinius Vokietijoje.

Kaip praneša Vokietijos leidinys „Bild“, koncerno vadovybė jau atvirai svarsto galimybę uždaryti dalį gamyklų šalies viduje.

Tokį sprendimą lėmė drastiškai išaugusios gamybos sąnaudos, krentantys pardavimai ir aklavietėje atsidūrusios derybos tarp bendrovės valdybos, darbuotojų tarybos bei didžiausios Europoje pramonės profesinės sąjungos „IG Metall“.

Brangi darbo jėga ir derybų aklavietė

Koncerno duomenimis, vienos darbo valandos kaštai „Mercedes Benz“ gamyklose Vokietijoje yra iki penkių kartų didesni nei bendrovės padaliniuose Rytų Europoje.

Siekdama išlaikyti konkurencingumą, valdyba reikalauja ilgesnių darbo valandų be papildomo užmokesčio, taip pat siūlo naikinti priedus už darbo rezultatus, atostoginius bei kalėdines išmokas.

Už žmogiškuosius išteklius atsakinga bendrovės valdybos narė Brita Zėger (Britta Seeger) vidiniame įmonės interviu pripažino, kad koncernas privalo detaliai įvertinti, kuriuos padalinius Vokietijoje dar apskritai gali sau leisti išlaikyti.

Pasak jos, nors gamyklų uždarymo siekiama išvengti bet kokia kaina, dabar šį scenarijų tenka svarstyti vis konkrečiau.

Gamybos vadovas Michaelis Šybė (Michael Schiebe) dar anksčiau įspėjo: jeigu kaštai nebus sumažinti, Vokietijoje gali tekti uždaryti dvi gamyklas – vieną automobilių surinkimo ir vieną komponentų bei jėgainių gamybos padalinį.

Šiuo metu bendrovė valdo gamyklas Štutgarte, Hamburge, Berlyne ir kituose šalies miestuose.

Ekspertų vertinimas ir makroekonominis fonas

Automobilių pramonės ekspertas Ferdinandas Dudenhėferis (Ferdinand Dudenhöffer) leidiniui „Bild“ teigė, kad toks žingsnis buvo prognozuojamas.

Jis sukritikavo profesinės sąjungos „IG Metall“ poziciją, pažymėdamas, kad kova dėl perteklinių privilegijų galiausiai kainuos patiems darbuotojams darbo vietas, o nepertvarkius kaštų struktūros automobilių pramonė Vokietijoje tiesiog sunyks.

Panašius darbo vietų mažinimo planus anksčiau jau paskelbė ir kiti Vokietijos gigantai – „Volkswagen“ bei „Audi“.

Ši pramonės krizė ryškiai kontrastuoja su oficialiomis Berlyno ekonominėmis prognozėmis.

Nors Vokietijos federalinė vyriausybė 2026 metams prognozuoja kuklų 1,3% bendrojo vidaus produkto augimą, o kancleris Frydrichas Mercas (Friedrich Merz) tai vadina geromis naujienomis, didžiąją šio augimo dalį generuoja ne privatus sektorius, o valstybinės investicijos.

Net ir pati Vokietijos ekonomikos ministrė Katerina Reichė (Katherina Reiche) įspėja, kad be esminių struktūrinių reformų šis augimo impulsas gali greitai išblėsti.