2026.10.27 06:45
Švedijos vyriausybė žengė griežtą žingsnį informacinio saugumo srityje – nuo pirmadienio, spalio 26 d., valstybės institucijų darbuotojams oficialiai uždrausta darbo kompiuteriuose naudotis naršyklinėmis „ChatGPT“ („OpenAI“) ir „Claude“ („Anthropic“) versijomis.
Šio sprendimo priežastimi įvardijamos saugumo rizikos, susijusios su jautrių valstybinių duomenų tvarkymu ir taip vadinama „šešėline IT“ (shadow IT), praneša „Euronews“ leidinys
Kas nutiko ir ko išsigando Švedijos valdžia?
Tyrimas, atliktas Švedijos transporto administracijoje, atskleidė „probleminį“ DI įrankių naudojimo būdą atliekant kasdienį valstybinį darbą.
Pagrindinės tarnybų išreikštos baimės:
- Duomenų nutekėjimas ir apmokymas: Baiminamasi, kad darbuotojų įvedama jautri informacija gali patekti į išorinius serverius, ten būti išsaugota ir panaudota ateities DI modelių apmokymui.
- Susitarimų stoka: Kadangi naršyklinės versijos naudojamos be specialių dvišalių sutarčių dėl duomenų apsaugos, tai, pasak Švedijos vyriausybės skaitmenizacijos direktoriaus Mikaelio Wettercrantzo, kelia tiesioginę grėsmę informaciniam saugumui.
Analogiškus ribojimus jau įsivedė Švedijos mokesčių inspekcija bei Nacionalinė institucinės priežiūros taryba. Šie įrankiai prisijungė prie kinų „DeepSeek“, kurio naudojimas jau anksčiau buvo uždraustas.
Sprendimas: Monopolija „Microsoft Copilot“ naudai?
Įdomiausia šio draudimo dalis – alternatyva, kurią pasiūlė valdžia. Valstybės tarnautojams vietoje „ChatGPT“ ir „Claude“ primygtinai rekomenduojama naudoti „Microsoft Copilot“.
Rekomendacija argumentuojama tuo, kad „Microsoft“ su Švedijos vyriausybe yra pasirašiusi specialų saugumo susitarimą ir perėjusi patikros procesus.
Tiesa, keliems atskiriems darbuotojams bus leista naudoti „ChatGPT“ ar „Claude“, tačiau tik per pačių švedų institucijų sukurtą vidinę platformą.
Ką tai reiškia praktikoje?
Tai klasikinis pavyzdys, kaip valstybinis sektorius reaguoja į DI bumo sukeltus iššūkius. Iš vienos pusės, noras apsaugoti valstybės paslaptis nuo patekimo į bendrus DI modelių serverius yra visai suprantamas.
Tačiau iš kitos pusės, visiškas populiariausių įrankių blokavimas valstybiniu lygmeniu ir perėjimas tik prie vieno tiekėjo („Microsoft“) sukuria įdomų precedentą, kai saugumo politika tampa patogia priemonė tam tikrų korporatyvinių sprendimų įtvirtinimui valstybės aparate.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt


97

