2026.10.26 09:14
Brazilijos kairiųjų pažiūrų prezidentas Luizas Inácio Lula da Silva buvo paskelbtas sekmadienį vykusio prezidento rinkimų antrojo turo nugalėtoju ir užsitikrino dar vieną kadenciją. Tačiau jo varžovas – dešiniųjų pažiūrų Flávio Bolsonaro – rezultatų nepripažino ir pareiškė sieksiantis, kad balsavimo rezultatai būtų anuliuoti, praneša DPA agentūra
Aukščiausiasis rinkimų teismas paskelbė, kad 80-metis Lula laimėjo surinkęs apie 51,8% balsų, o Bolsonaro gavo apie 48,2 proc.
Senatorius Flávio Bolsonaro, buvusio prezidento Jairo Bolsonaro sūnus, teigė negalintis pripažinti rezultatų ir sieksiantis rinkimų anuliavimo. Kaip priežastį jis nurodė paskutinę akimirką priimtą sprendimą dviem valandomis pratęsti balsavimo laiką.
Šis rezultatas kelia grėsmę, kad Brazilijoje gali kilti nauji politiniai neramumai – tai jau ne pirmas kartas, kai dešiniosios jėgos patiria pralaimėjimą rinkimuose.
2023 m. sausį įpykę Jairo Bolsonaro šalininkai (kuris pats taip pat atsisakė pripažinti savo pralaimėjimą rinkimuose) šturmavo vyriausybinį rajoną Brazilijoje.
Vėliau buvęs prezidentas buvo nuteistas kalėti daugiau nei 27 metus už bandymą įvykdyti perversmą. Jam taip pat buvo uždrausta eiti valstybines pareigas, todėl vietoje jo kandidatavo sūnus Flávio.
Istorinis sugrįžimas
Pirmajame rinkimų ture Lula surinko 45 proc. balsų – dviem procentiniais punktais mažiau nei Flávio Bolsonaro. Kai kurie ekspertai netgi laikė dešiniųjų pažiūrų senatorių nedideliu favoritu antrajame ture.
Visgi Lula tapo pirmuoju kandidatu į prezidentus nuo 1989 m., kai Brazilijoje buvo atkurti tiesioginiai prezidento rinkimai, kuriam pavyko panaikinti pirmajame ture turėtą atsilikimą ir laimėti antrąjį turą.
Ši pergalė reiškia, kad Lula gali tapti pirmuoju Brazilijos prezidentu, kuris demokratiškai išrenkamas į šį postą keturis kartus. 2027 m. sausį, kai pradės eiti pareigas, jam bus 81-eri – žinoma, jei Bolsonaro bandymas ginčyti rezultatus bus nesėkmingas.
Lulos pergalė taip pat sužlugdė Bolsonaro stovyklos pastangas pasukti didžiausią Lotynų Amerikos valstybę (kuri kartu yra ir didžiausia regiono ekonomika) dešiniųjų kryptimi bei sustiprinti ryšius su JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) administracija.
Savo rinkimų kampanijoje Flávio Bolsonaro pasisakė už glaudesnį bendradarbiavimą su Vašingtonu. „Šie rinkimai tapo pralaimėjimu neigimo ideologijai“, – kimiu balsu pareiškė Lula, pirmą kartą komentuodamas rezultatus žurnalistams.
Vėliau jis pasirodė prieš tūkstančius džiūgaujančių šalininkų Paulistos prospekte San Paule, o žmonės visoje Brazilijoje išėjo į gatves švęsti jo perrinkimo.
Tačiau daugelis kitų, tikėjusių Bolsonaro pergale, liko nusivylę rezultatu – tai dar kartą parodė gilią politinę poliarizaciją didžiausioje Lotynų Amerikos valstybėje.
Teismas pratęsė balsavimo laiką
Flávio Bolsonaro pareiškė, kad ginčys rinkimų rezultatus dėl balsavimo laiko pratęsimo; žurnalistams jis sakė negalintis susitaikyti su tokia baigtimi. Senatorius šį sprendimą pavadino „nepriimtinu“.
Aukščiausiojo Teismo teisėjas Cristiano Zaninas nurodė pratęsti balsavimą iki 19 val. (22.00 val. Grinvičo laiku), gavus pranešimų apie viešojo transporto problemas, dėl kurių rinkėjams kilo sunkumų.
Šis nurodymas galiojo visoje šalyje ir buvo priimtas gavus Lulos rinkimų štabo prašymą.
Bolsonaro rinkimų štabas taip pat prašė pratęsti balsavimo laiką, tačiau tik tam tikrose valstijose, kur dėl smarkių liūčių, potvynių ir elektros tiekimo sutrikimų buvo trikdomas balsavimo procesas.
Socialiniai laimėjimai ir ekonominiai iššūkiai
Rinkimuose teisę balsuoti turėjo apie 159 mln. Brazilijos gyventojų; daugelis jų pajuto Lulos vadovaujamos kairiosios Darbininkų partijos (PT) vykdomos socialinės ir ekonominės politikos naudą.
Jam valdant, nedarbo lygis nukrito iki rekordiškai žemų rodiklių, sumažėjo skurdas, o minimalus darbo užmokestis išaugo. Kongresas taip pat pritarė laipsniškam perėjimui prie penkių darbo dienų savaitės su dviem poilsio dienomis.
Taip pat sumažėjo miškų kirtimo mastai Amazonėje – didžiausiame pasaulyje atogrąžų miške.
Vis dėlto, daugelis brazilų liko nepatenkinti augančiomis pragyvenimo išlaidomis. Vyriausybės padėtį sunkino didelė valstybės skola, Lulos politika, pasižymėjusi didelėmis išlaidomis, bei skandalas, susijęs su įtariamu sukčiavimu pensijų sistemoje.
Dėl šių priežasčių prezidentui buvo sunku įtikinti rinkėjus vien tik savo ankstesniais nuveiktais darbais, o daugelis brazilų vylėsi, kad į valdžią sugrįš Bolsonaro šeima.
Valdymas esant stipriai dešiniųjų opozicijai
Buvęs profesinių sąjungų veikėjas iš skurdesnio Brazilijos šiaurės rytų regiono jau ėjo prezidento pareigas 2003–2010 m., o 2023 m. į jas sugrįžo. Dabar jo laukia nelengva ketvirtoji kadencija.
Prieš tris savaites vykusiuose parlamento rinkimuose dešiniosios partijos pasiekė reikšmingų laimėjimų: J. Bolsonaro Liberalų partija (PL) tapo didžiausia jėga žemuosiuose rūmuose, užimdama 121 vietą iš 513. Be to, ji turi 28 vietas iš 81 Senate.
Kaip ir ankstesnės kadencijos metu, norėdamas priimti įstatymus, Lula turės ieškoti paramos kitose partijose ir formuoti daugumą.
Svarbus vaidmuo teks vadinamajam „Centrão“ – daugiausia konservatyvių ir centristinių partijų blokui, kurį vienija visų pirma politiniai bei regioniniai interesai.
Saugumo ir politinė įtampa
Viešasis saugumas buvo viena pagrindinių temų rinkimų kampanijos metu, mat tam tikrose šalies dalyse didelę įtaką turi nusikalstamos organizacijos.
Lula teigė planuojantis įsteigti Viešojo saugumo ministeriją, o Flávio Bolsonaro savo rinkimų kampanijoje pasisakė už griežtesnę kovą su nusikalstamumu – be kita ko, siūlė statyti griežto režimo kalėjimus, panašius į esančius Salvadore.
Rinkimų kampaniją taip pat lydėjo abiejų kandidatų asmeniniai išpuoliai vienas kito atžvilgiu.
Per televizijos debatus Flávio Bolsonaro užsipuolė Lulą dėl jo amžiaus, pareikšdamas, kad Brazilija išsiųs jį į pensiją. Lula savo ruožtu apkaltino varžovą tuo, kad apie sunkumus, su kuriais susiduria Brazilijos darbininkų klasė, šis žino tik iš knygų.
Abi pusės taip pat svaidėsi kaltinimais korupcija.
Įtampa persikėlė ir į socialinius tinklus: Lulos rinkimų štabas apkaltino technologijų milžinę „Meta“ diskriminuojant jų turinį. „Meta“ paneigė teiginius, kad būtų dariusi politines nuolaidas kuriai nors pusei.
Mažai tikėtina, kad rinkimų rezultatai sumažins įtampą tarp vyriausybės, Kongreso ir Aukščiausiojo Teismo.
Teismas atliko pagrindinį vaidmenį byloje prieš Jairą Bolsonaro, kuris po pralaimėjimo 2022 m. rinkimuose buvo nuteistas daugiau nei 27 metams kalėjimo už bandymą įvykdyti valstybės perversmą.
Šiuo metu buvęs prezidentas dėl sveikatos būklės laikomas namų arešto sąlygomis. Jo sūnus buvo pažadėjęs, kad išrinkimo atveju sieks tėvui suteikti amnestiją.
Priešingai nei regione vyraujanti tendencija
Lulos pergalė reiškia, kad Brazilija išlieka svarbia atsvara visoje Lotynų Amerikoje stebimam politiniam posūkiui į dešinę.
Nuo tada, kai D. Trampas sugrįžo į Baltuosius rūmus, Bolivijoje, Čilėje ir Kolumbijoje į valdžią atėjo dešiniųjų pažiūrų vyriausybės.
Vašingtonas taip pat suintensyvino bendradarbiavimą su Venesuela po to, kai JAV kariuomenė sulaikė autoritarinį šalies lyderį Nicolą Maduro.
Rinkimų kampanijos metu Lula da Silva pasisakė prieš tai, kad Brazilija taptų labiau politiškai ir ekonomiškai priklausoma nuo Vašingtono.
„Brazilija nėra jokios šalies „kiemas“, – pareiškė jis per JT Generalinės Asamblėjos debatus.
Todėl tikėtina, kad santykiai su D. Trampu išliks sudėtingi.
Kalbant apie aplinkosaugą, tikėtina, kad Lula tęs savo ligšiolinę politiką, skirtą apsaugoti Amazonės miškams.
Nors jam valdant miškų kirtimas gerokai sumažėjo, visgi buvo įgyvendinti ir prieštaringai vertinami infrastruktūros projektai, o Brazilija vis dar toli nuo savo tikslo iki 2030 m. visiškai sustabdyti miškų naikinimą.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt


116

