infa.lt

Foto: Reuters vaizdo įrašo kadras

Šeštadienį Prancūzijos policija keliuose miestuose panaudojo ašarines dujas protestuotojams išsklaidyti. Nors griežtesnės policijos priemonės, skirtos smurtui ir plėšikavimams užkirsti kelią, iš pradžių padėjo išvengti incidentų, jos sulaukė profesinių sąjungų ir kairiųjų pažiūrų lyderių kritikos, praneša „Politico“ leidinys.

Nauja demonstracijų banga kilo praėjus savaitei po to, kai taikių eitynių, kuriose buvo protestuojama dėl pragyvenimo išlaidų ir sąlygų mokyklose, metu kilo plėšikavimų bei susirėmimų tarp policijos ir protestuotojų.

Pasak valdžios institucijų, Paryžiuje vykusios eitynės, pritraukusios 110 000 žmonių, šeštadienio popietę praėjo ramiai. Tačiau, demonstracijoms baigiantis, įvairiuose miestuose įtampa išaugo.

Lione – trečiame pagal dydį Prancūzijos mieste, kuriame tam tikrose vietose susibūrimai buvo uždrausti, – policija protestuotojams išsklaidyti panaudojo ašarines dujas. Nicoje, kur protestai buvo uždrausti, sulaikyta 40 žmonių, o Marselyje prieš protestuotojus panaudotos ašarinės dujos, pranešė Prancūzijos transliuotojas BFMTV.

Žiniasklaidos duomenimis, popietę įtampa taip pat išaugo Tulūzoje, Lilyje, Nante ir Rene: protestuotojai mėtė į policiją įvairius daiktus, o pareigūnai juos vaikė pasitelkę vandens patrankas. Lilio valdžios institucijos (kur, pirminiais skaičiavimais, protestavo apie 15 000 žmonių) pratęsė nepilnamečiams taikomą komendanto valandą iki pirmadienio.

Vidaus reikalų ministras L. Nuñezas dar šeštadienio pradžioje, prieš prasidedant protestų dienai, dėl kurios šalis atsidūrė įtemptoje padėtyje, nurodė policijai būti „bekompromisei“ galimų riaušininkų atžvilgiu.

„Šiandienos raktažodžiai bus mobilumas, operatyvumas ir gebėjimas prisitaikyti, kad galėtume veiksmingai veikti prieš didelės rizikos grupes… Privalome būti visiškai bekompromisiai ir itin, itin, itin operatyvūs“, – kalbėjo jis šeštadienio rytą lankydamasis Nacionalinėje policijos akademijoje Vensene.

L. Nuñezas sulaukė aštrios kritikos dėl to, kaip buvo tvarkomasi su praėjusio šeštadienio protestais; jis buvo kaltinamas tuo, kad neteisingai įvertino tiek protestuotojų skaičių, tiek smurtinių incidentų tikimybę. Penktadienį jis pranešė, kad į gatves bus pasiųsta 70 000 policijos pareigūnų – 10 000 daugiau nei praėjusį savaitgalį.

INFA.LT žinios

Šaudynes Paryžiaus priemiestyje – yra žuvusių, sužeistųjų – Macronas tai pavadino teroro aktu rasinės neapykantos pagrindu

Nuo to laiko vyriausybė įvedė vietines komendanto valandas ir uždraudė viešus susibūrimus keliuose miestuose, įskaitant Lioną bei dalį Nicos ir Lilio. E. Macronas taip pat nurodė vietos valdžios institucijoms šeštadienį uždrausti protestus – išskyrus tuos, kuriuos rengia profesinės sąjungos.

Šis sprendimas sulaukė aštrios kritikos iš profesinių sąjungų, kairiųjų partijų ir žmogaus teisių organizacijų, tokių kaip „Amnesty International“. Pastarosios šiuos draudimus pavadino „rimtais teisės protestuoti suvaržymais“ ir įspėjo apie „slinktį autoritarinių praktikų link“.

Penktadienį vėlai vakare Paryžiaus valdžios institucijos pakeitė eitynių maršrutą, nukreipdamos protestuotojus toliau nuo sostinės centro – taip siekta apsaugoti verslo įmones, kurios praėjusį savaitgalį tapo plėšikavimų taikiniais.

„Viskas daroma taip, kad įvyktų sprogimas“, – sakė J. L. Mélenchonas, žygiuodamas kartu su protestuotojais Paryžiuje. Jis pridūrė, kad Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas „supras, jog tai kartosis kiekvieną savaitę“.

„Esame demokratijos ir žmogaus teisių šalis, tačiau šiandien vyriausybė jas mina kojomis. Tai labai rimta“, – teigė Ryadas Rani, moksleivių profesinės sąjungos „Union Syndicale Lycéenne“ prezidentas.

Valdžios duomenimis, daugiau nei 10 000 žmonių dalyvavo leistose eitynėse prieš dešiniuosius Orleane – mieste, esančiame Luaros slėnyje, kur savaitgalį partijos konferenciją rengia Marine Le Pen vadovaujamas „Nacionalinis susivienijimas“ (pranc. *Rassemblement National*).

Sekmadienį taip pat tikimasi nesankcionuoto protesto – tą dieną dešiniųjų lyderė turėtų oficialiai paskelbti apie savo kandidatavimą į prezidentus.

„Valdžia renkasi barikaduotis už šarvuotos technikos, užuot įsiklausiusi į teisėtus piliečių reikalavimus“, – socialiniuose tinkluose rašė Manon Aubry, Europos Parlamento narė, atstovaujanti J. L. Mélenchono kairiajai partijai „Nenugalėtoji Prancūzija“ (pranc. *La France insoumise*). Ši partija palaikė moksleivių protestus prieš praėjusį savaitgalį kilusius neramumus, tačiau stengėsi atsiriboti nuo smurto.

Be to, penktadienį Trapse (pranc. *Trappes*) įvyko šaudymo iš važiuojančio automobilio incidentas su aukomis. Prokurorai šį įvykį tiria kaip teroristinį nusikaltimą, motyvuotą neapykanta.

Vietos valdžios duomenimis, tarp sužeistųjų yra ir 12-metė mergaitė. „Tai – lūžio taškas, nes pirmą kartą įvykdytas teroristinis aktas, kurio tikslas buvo nužudyti mūsų piliečius, mūsų vaikus, dėl jų odos spalvos ar jiems priskiriamos religijos“, – penktadienio vakarą, apsilankęs įvykio vietoje, pareiškė E. Macronas.

Šie jo žodžiai greitai sulaukė kritikos iš keleto įtakingų politikų, kurie užsipuolė jį už tai, kad jis šį įvykį pavadino „pirmuoju“ teroristiniu aktu, motyvuotu asmens odos spalva ar religija.

Pastarosiomis savaitėmis per dalį Europos nusirito protestai dėl pragyvenimo išlaidų – Ispanijoje, Italijoje ir Albanijoje žmonės išėjo į gatves, vedami panašių protestinių nuotaikų.