2026.10.21 12:42
Europos Sąjunga rengiasi deryboms su Kanados ir Jungtinės Karalystės vadovais, siekdama įtikinti šias šalis padidinti finansinę paramą Ukrainai. Šiais veiksmais ES bando užpildyti kitais metais numatomą 70 mlrd. eurų finansavimo trūkumą, su kuriuo susiduria Kijevas.
Apie tai praneša leidinys „Politico“, remdamasis penkiais ES pareigūnais ir dviem diplomatais. Artėjantys aukščiausiojo lygio susitikimai – spalio 29–30 d. vyksiantis ES ir Kanados bei lapkričio 20 d. numatytas ES ir Jungtinės Karalystės susitikimas – taps pagrindine platforma šiems klausimams iškelti.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad ES ir jos valstybės narės šiuo metu užtikrina 80% visos išorės pagalbos Ukrainai. „Mums skubiai reikia, kad kiti partneriai padidintų savo indėlį“, – teigė U. von dr Leyen.
Jai pritarė ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa, pabrėžęs, kad tarptautiniai partneriai privalo suintensyvinti finansinį palaikymą.
ES jau yra įsipareigojusi suteikti 90 mlrd. eurų paskolą 2026–2027 metams, kuri turėtų padengti apie du trečdalius Ukrainos poreikių. Tikėtasi, kad likusius 45 mlrd. eurų padengs kiti partneriai – Kanada, Japonija, Pietų Korėja, Australija ir Norvegija, tačiau šios lėšos vėluoja, nes kitų šalių vyriausybės vėluoja priimti galutinius sprendimus.
Ukrainos finansiniai poreikiai 2027 m. išaugo dėl intensyvėjančių Rusijos karinių veiksmų, išaugusių kaštų dėl JAV ir Izraelio karo su Iranu bei pasikeitusios Vašingtono pozicijos. Tuo pat metu parama Ukrainai gali tapti iššūkiu pačioje Europoje dėl artėjančių rinkimų Prancūzijoje bei Italijoje.
Briuselis paramos klausimą jau kėlė Tarptautinio valiutos fondo (TVF), G7 ir G20 susitikimuose. Tuo pačiu metu ES ruošiasi deryboms dėl glaudesnių ekonominių ir gynybos ryšių su Londonu bei Otava.
Nors oficialūs pareigūnai teigia, kad tiesioginių mainų „parama už nuolaidas“ nebus, partnerių indėlis į Ukrainos biudžetą turės įtakos bendram derybų klimatui.
Jungtinė Karalystė iki šiol yra įsipareigojusi skirti 25 mlrd. svarų sterlingų (apie 28,7 mlrd. eurų) paramos. Kanada yra pažadėjusi 5,4 mlrd. eurų karinės pagalbos ir 8,2 mlrd. eurų tiesioginės finansinės paramos.
Savo ruožtu ES ir jos narės skaičiuoja nuo karin4s invazijos pradžios jau skyrusios daugiau nei 231 mlrd. eurų.
Be Kanados ir Jungtinės Karalystės, ES daro spaudimą ir Japonijai, kuri iki šiol yra suteikusi apie 20 mlrd. JAV dolerių (apie 18,4 mlrd. eurų) paramos.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt


141


Ursula moka tik vieną skylę uždengti visi žino kokią:)