2026.10.13 00:21
Vokietija ir penkios sąjungininkės, kurios visos yra grynosios įmokėtojos, atmetė naujausią Airijos pasiūlymą dėl kito ilgalaikio 2028–2034 m. ES biudžeto, reikalaudamos tokio išlaidų lygio, kurį būtų galima „realistiškai finansuoti“.
Airija šeštadienį, prieš ketvirtadienį prasidėsiantį Europos Vadovų Tarybos susitikimą, paskelbė savo kompromisinio teksto projektą, dar vadinamą „derybų paketu“.
Tarp bendrų 8% arba 159 mlrd. eurų išlaidų mažinimų buvo numatytas beveik 13% sumažinimas siūlomai biudžeto eilutei, apimančiai ES „naujus prioritetus“, kurių pagrindinis dėmesys skiriamas gynybai ir konkurencingumui.
„Nepriimtina, kad dabartinis sprendimas dar labiau sustiprina klaidingą asimetrinių išlaidų mažinimo požiūrį, neproporcingai kenkiantį ES strateginiams prioritetams“, – teigiama laiške, skirtame Europos Vadovų Tarybos pirmininko António Costa kabinetui, su kuriuo susipažino leidinys „Rapporteur“.
Grynojo įnašo mokėtojų grupė, kurią sudaro Vokietija, Austrija, Nyderlandai, Suomija, Švedija ir Danija, pabrėžė savo ilgalaikį reikalavimą – sumažinti Komisijos beveik 2 trilijonų eurų biudžeto projektą keliais šimtais milijardų eurų – kaip sąlygą susitarimui pasiekti.
„Bet kokiame derybų dokumente turėtų būti nustatyta bendra suma, kurią realiai galėtų finansuoti tie, kurie prisiima pagrindinę finansinę naštą“, – teigiama laiške, kuriame taip pat pažymima, kad visos biudžeto išlaidų kategorijos turėtų prisidėti prie taupymo.
Tai smarkiai kontrastuoja su daug didesnės 17 šalių grupės, daugiausia iš Pietų ir Rytų Europos, reikalavimais, kurios pasisako už didesnį biudžetą su pakankamomis lėšomis žemės ūkiui ir sanglaudai.
Nors laiške teigiamai vertinamos Airijos pastangos paskatinti derybas dėl biudžeto po 2027 m., teksto projektas vis dar reiškia „visiškai nepriimtiną padidėjimą“, palyginti su dabartiniu ilgalaikiu biudžetu, ir, kaip teigiama laiške, negalėtų būti susitarimo pagrindu.
Grupė, pasisakanti už modernesnį biudžetą ir žemės ūkio bei regioninių fondų lėšų mažinimą, taip pat kritikuoja siūlomą požiūrį į „sąlygiškumą“, atkakliai tvirtindama, kad taisyklės, susiejančios bet kokį ES finansavimą su griežtais standartais ir reformų įgyvendinimo rezultatais, neturi būti susilpnintos.
„Daugiau pinigų su mažiau sąlygų negali būti kelias į priekį“, – pareiškė „taupiosios“ šalys, atmesdamos bet kokį apsaugos priemonių, skirtų „pagerinti išlaidų kokybę ir sanglaudos politikos veiksmingumą“, sušvelninimą.
Pasirašiusios šalys teigė, kad tebėra pasirengusios rasti bendrą sprendimą, tačiau tik remiantis tuo, ką jos pavadino „prieinamu, subalansuotu ir todėl realistišku pasiūlymu“.
Antradienį ES reikalų ministrai susitiks Liuksemburge aptarti biudžetą, kuris taip pat bus įtrauktas į spalio 15–16 d. vyksiančio viršūnių susitikimo darbotvarkę.
Pinigų trūkumo fone interesai išsiskiria – vienos šalys nori mažiau mokėti, o kitos nori daugiau gauti.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt


138

