2026.10.10 12:16
Mokytojų atlyginimai Europoje labai skiriasi, o dideli skirtumai išlieka net ir įvertinus pragyvenimo išlaidas. Ekspertai ragina didinti atlyginimus, siekiant pritraukti ir išlaikyti daugiau mokytojų.
Didesni atlyginimai mokytojams yra vienas iš profesinių sąjungų, organizavusių pastaruosius protestus Prancūzijoje, reikalavimų – greta reikalavimų didinti darbuotojų skaičių ir gerinti darbo sąlygas, rašo „Euronews“ leidinys.
Šie nuogąstavimai atspindi platesnio masto iššūkį visoje Europoje: kaip padaryti mokytojo profesiją finansiškai patrauklią. Pasak EBPO, mokytojams paprastai mokama mažiau nei panašų išsilavinimą turintiems darbuotojams, o ekspertai įspėja, kad atlyginimai nėra pakankamai konkurencingi, kad būtų galima pritraukti ir išlaikyti darbuotojus.
Taigi, kuriose šalyse mokytojams mokami didžiausi atlyginimai? Ir kaip šie atlyginimai atrodo įvertinus perkamąją galią?
Remiantis EBPO ataskaita „Education at a Glance 2026“ (liet. „Švietimas trumpai“), mokytojų atlyginimai Europoje labai skiriasi. Tarp 28 palygintų švietimo sistemų faktiniai pradinių klasių mokytojų atlyginimai 2025 m. svyravo nuo 18 669 eurų Turkijoje iki 74 086 eurų Danijoje.
Faktiniai atlyginimai – tai vidutinės metinės pajamos (iki mokesčių), kurias gauna visą darbo dieną dirbantys 25–64 metų amžiaus mokytojai.
Į jas įtraukiami visi su darbu susiję mokėjimai, pavyzdžiui, bazinis atlyginimas, priedai už darbo rezultatus, priemokos už darbą švenčių dienomis ir kiti mokėjimai.
Šalys, kur mokytojų atlyginimai aukščiausi
Į geriausiųjų penketuką taip pat patenka Islandija (73 752 eurai), Airija (69 747 eurai), Vokietija (69 453 eurai) ir Austrija (65 851 euras) – visose šiose šalyse atlyginimai viršija 65 000 eurų.
Daugiau nei 50 000 eurų taip pat uždirba mokytojai Norvegijoje (59 453 eurai), Belgijos flamandų bendruomenėje (59 105 eurai), Šiaurės Airijoje (57 838 eurai), Škotijoje (57 619 eurų), Belgijos prancūzakalbėje bendruomenėje (55 689 eurai), Velse (52 894 eurai), Suomijoje (52 272 eurai) ir Anglijoje (50 727 eurai).
Didžiosios ekonomikos: Vokietijoje – didžiausi, Italijoje – mažiausi atlyginimai
Tarp didžiųjų Europos ekonomikų daugiausiai mokytojams moka Vokietija. Po Vokietijos rikiuojasi keturios Jungtinės Karalystės šalys – visose jose mokytojų atlyginimai viršija 50 000 eurų.
Prancūzijoje mokytojai uždirba 41 968 eurus, o mažiausi atlyginimai yra Italijoje – 32 100 eurų.
Lietuvoje – 34, 148 eurai.
Duomenų apie Ispaniją nėra.
Keliose šalyse atlyginimai nesiekia 25 000 eurų
Septyniose šalyse faktinis mokytojų darbo užmokestis yra mažesnis nei 25 000 eurų: Čekijoje (24 457 Eur), Vengrijoje (23 181 Eur), Slovakijoje (22 936 Eur), Rumunijoje (20 805 Eur), Latvijoje (20 516 Eur), Graikijoje (18 746 Eur) ir Turkijoje (18 669 Eur).
„Dideli mokytojų atlyginimų skirtumai Europoje atspindi nacionalinių pajamų lygio, darbo užmokesčio struktūrų, kvalifikacijos ir karjeros galimybių skirtumus, o ne vieną konkretų veiksnį“, – „Euronews Business“ sakė Europos švietimo darbdavių federacijos generalinis sekretorius Danielis Wisniewskis.
„Palyginimą tarp šalių taip pat apsunkina mokesčių, socialinių išmokų ir priedų skirtumai.“
Vidurinio ugdymo mokytojai paprastai uždirba daugiau nei pradinio ugdymo mokytojai, išskyrus Turkiją ir Šiaurės Airiją. Škotijoje, Lietuvoje ir Estijoje atlyginimai abiejose pakopose yra vienodi.
Vidurinio ugdymo mokytojų atlyginimai svyruoja nuo 17 615 eurų Turkijoje iki 93 938 eurų Islandijoje. Jie taip pat viršija 80 000 eurų Danijoje (85 999 eurai) ir Vokietijoje (80 163 eurai).
Didžiausi skirtumai vidurinio ugdymo mokytojų naudai stebimi Islandijoje, Suomijoje, Belgijoje, Danijoje, Austrijoje ir Vokietijoje – šiose šalyse jiems mokama bent 10 000 eurų daugiau nei pradinio ugdymo mokytojams.
Ką mokytojai gali įsigyti už savo atlyginimą?
Vien tik atlyginimų skaičiai neatskleidžia visos situacijos. Jei šalyje kainos aukštos, net ir palyginti didelis mokytojo atlyginimas gali leisti įsigyti mažiau prekių ar paslaugų nei kitoje šalyje.
Atsižvelgdama į pragyvenimo išlaidų skirtumus, „Euronews Business“ pakoregavo EBPO pateiktus atlyginimų duomenis (išreikštus nacionalinėmis valiutomis), naudodama „Eurostat“ nustatytus namų ūkių galutinio vartojimo išlaidų perkamosios galios paritetus.
Rezultatai pateikiami perkamosios galios pariteto standartais (PGP) – bendru matu, leidžiančiu įsigyti tokį patį prekių ir paslaugų kiekį bet kurioje šalyje. PGP rodiklyje atskaitos tašku laikomos vidutinės ES kainos, tuo tarpu EBPO perkamosios galios palyginimus išreiškia JAV doleriais, pakoreguotais pagal perkamąją galią.
Remiantis šiais duomenimis, tarp lyginamų švietimo sistemų didžiausia perkamąja galia pasižymi Vokietijos mokytojai – tai reiškia, kad už savo bruto (neatskaičius mokesčių) atlyginimą jie gali įsigyti daugiausia prekių ir paslaugų.
Įvertinus kainų skirtumus, mažiausias vidutinis metinis pradinio ugdymo mokytojų atlyginimas yra Graikijoje (21 456 PGP), o didžiausias – Vokietijoje (64 143 PGP).
Wisniewskis pažymėjo, kad net ir pakoregavus duomenis pagal perkamąją galią išlieka dideli skirtumai; tai rodo, kad vien pragyvenimo išlaidomis atlyginimų skirtumų paaiškinti neįmanoma.
„Prie išliekančio atotrūkio taip pat reikšmingai prisideda nacionalinė darbo užmokesčio politika, kvalifikacijos reikalavimai, karjeros laipteliai, darbo patirtis bei pajamos, kurias galima gauti dirbant kitus aukštąjį išsilavinimą reikalaujančius darbus“, – teigė jis.
Po Vokietijos rikiuojasi Austrija (58 265 PPP), Danija (53 036 PGP), Airija (51 226 PGP) ir Belgijos flamandų bendruomenė (50 846 PGP) – jos užbaigia penketuką švietimo sistemų, kuriose pradinių klasių mokytojų atlyginimai turi didžiausią perkamąją galią.
Kitame reitingo gale kartu su Graikija atsiduria Latvija (24 670 PGP), Slovakija (26 916 PGP), Čekija (27 349 PGP) ir Estija (28 197 PGP) – šiose švietimo sistemose pradinių klasių mokytojų atlyginimų perkamoji galia yra mažiausia iš visų palygintųjų.
Vertinant vyresniųjų klasių mokytojų padėtį, Vokietija taip pat pirmauja pagal bendrąją perkamąją galią (74 034 PGP), o Graikija užima paskutinę vietą (23 289 PGP).
Lyginant didžiausias Europos ekonomikas, paskutinėje vietoje atsiduria Italija (36 964 PGP).
Po Vokietijos rikiuojasi trys Jungtinės Karalystės šalys, tačiau Anglija (43 091 PPS) užima žemesnę vietą nei Prancūzija (46 058 PGP).
Latvijos universiteto profesorius Mihailsas Hazanas pažymėjo, kad šalys, pirmaujančios mokytojų atlyginimų pagal PGP reitinguose, taip pat pasižymi BVP vienam gyventojui rodikliu, gerokai viršijančiu ES vidurkį.
„Šiuos skirtumus lemia tokie veiksniai kaip tradicijos ir socialinės normos, mokytojų profesinių sąjungų stiprumas bei faktinis darbo krūvis, apimamas nustatyto dydžio atlyginimo“, – sakė jis „Euronews Business“.
Reikšmingi pokyčiai PGP reitinguose
Palyginus nominaliųjų atlyginimų ir PGP reitingus, kai kurių šalių pozicijos gerokai pasikeičia. Kalbant apie pradinių klasių mokytojus, labiausiai pakyla Turkija (šešiomis pozicijomis) ir Lenkija (penkiomis). Belgijos prancūzakalbė bendruomenė ir Rumunija pakyla per keturias pozicijas.
Tai reiškia, kad atsižvelgus į kainų lygio skirtumus, šios šalys užima aukštesnes vietas.
Didžiausias nuosmukis fiksuojamas Islandijoje – ji nukrenta iš antrosios vietos į dvyliktąją. Švedija ir Estija taip pat praranda po tris pozicijas.
EBPO perkamosios galios reitingai, grindžiami JAV tarptautiniais doleriais, skiriasi nuo „Euronews Business“ skaičiavimų, kuriuose naudojami „Eurostat“ konversijos koeficientai.
EBPO reitinguose Turkija užima gerokai aukštesnę vietą: pradinių klasių mokytojų kategorijoje ji yra 11-a, o vyresniųjų klasių mokytojų – 17-a.
Atlyginimai nėra pakankamai konkurencingi, kad pritrauktų ir išlaikytų mokytojus
Danielis Wisniewskis atkreipė dėmesį, kad EBPO šalyse faktiniai pradinių ir bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų atlyginimai vidutiniškai sudaro tik 87–95% aukštąjį išsilavinimą turinčių darbuotojų pajamų; tai reiškia, kad panašią kvalifikaciją turintys asmenys dažnai gali daugiau uždirbti ne mokytojaudami.
„Mokytojų atlyginimai visoje Europoje nėra pakankamai konkurencingi, kad būtų galima pritraukti ir išlaikyti mokytojus“, – teigė jis.
Jelmeris Eversas, Europos profesinių sąjungų švietimo komiteto Europos regiono direktorius, pasiūlė mokytojams mokėti bent tiek pat, kiek ir kitiems panašios kvalifikacijos bei atsakomybės lygio darbuotojams, taip atspindint jų profesijos sudėtingumą ir svarbą visuomenei.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt




219


o kodėl nėra Rusijos davinių?
juk Rusija, šiaip ar taip, irgi Europos šalis.
kodėl nerašo kiek uždirba Rusijos pedagogai?
jie uždirba apie 35000 rublių, regionuose.
tai apie 350 eurų.
palyginus su jais Lietuvos mokytojai tikri ponai, turint omenyje kad maisto ir degalu kainos dabar panašios.
tik skirtumas kad palūkanų normos, norit pirkti butą , Rusijoje apie 18 proc.
o duokle prie mongolų totorių Jungo, kuri rusai vilko apie 300 metu, buvo 10 proc.
Gal todėl, kad Rusijos duomenys gali pasirodyti europiečiams labai nepatogūs?
Pernai mačiau Pasaulio banko lentelę, kur Rusija pagal PGP užėmė 4-ą vietą tarp išsivysčiusių valstybių, aplenkusi beveik visą Europą, tame tarpe ir Vokietiją.
Tad kariaujančios šalies įkėlimas į lentelę reikštų sprogimą, jei duomenys pasirodytų aukštesni.
Čia spėju, nors priežastys gali būti ir kitos, pavyzdžiui, Rusija neteikia duomenų į bendrą Europos bazę, nes ten jos net neprileidžia.
Čia ne tik atlyginimas svarbu. Rusijoj ir Baltarusijoje vaikų ir studentų išsilavinimas kartais lenkia Vakarų valstybių išsilavinimą. Vakarų moksleiviai ir studentai yra visiški anafabetai, palyginus su Azijos išsysčiusių šalių ir tos pačios Rusijos ir Baltarusijos. Taigi, susimąstyti reikėjo vakar. Dabar stebimės kodėl politikai ir didelė visuomenės dalis yra visiški glušiai.