infa.lt

Filosofas Nikas Bostromas palygino dirbtinio intelekto plėtrą ir žmoniją su šunimi, besivejančiu automobilį. „NYT“ tinklalaidėje „Silicio slėnio pranašas“ įspėjo, kad žmonija siekia sukurti superintelektą, kuris „pašalins apribojimus“, ne visiškai suvokdama, kas seks po to.

„The New York Times“ tinklalaidės epizode jis nagrinėjo ne „apokaliptinį“, o „utopinį“ dirbtinio intelekto scenarijų – tokį, kuriame „superintelektas“ galėtų patenkinti daugumą dabartinių žmonių poreikių ir išvaduoti juos nuo daugelio kasdienių darbų.

Pasak Bostromo, šis scenarijus taip pat kelia tam tikrų filosofinių iššūkių.

„Kaip atrodytų geras žmogaus gyvenimas pasiekus technologinę brandą? Kokiu keliu pasuktume ateityje šiomis – tam tikra prasme – idealiomis aplinkybėmis?“ – klausia filosofas.

Jis pažymėjo, kad visi žmonių išradimai pirmiausia buvo skirti palengvinti žmonių veiklą. „Galbūt artėjame prie momento, kai galėsime automatizuoti didelę dalį išradimų kūrimo proceso, o tai iš esmės paspartintų darbą.

Tai labiausiai tikėtinas scenarijus, jei iš tiesų pasieksime technologinę brandą. Mūsų gyvenimo laikotarpiu tai greičiausiai įvyks pasitelkus mašininį superintelektą“, – mano Nikas Bostromas (Nick Bostrom).

Jis pabrėžė, kad technologijos yra priemonė, o ne tikslas, tačiau technologijų plėtra savo esme siekia pašalinti bet kokius apribojimus.

„Tačiau, vadovaujantis šia logika, tampa kur kas mažiau akivaizdu, kiek kruopščiai siekiame šio tikslo. Tai tarsi šuo, besivejantis automobilį. Mes nesusimąstėme, kas atsitiks, jei mums pavyks čia pasiekti sėkmę“, – sakė jis.

Šį ateities modelį jis vadina „išspręstu pasauliu“. Bostromas kelia klausimą: kiek pasaulis, kuriame išspręstos visos problemos, tinka siekti kitų žmonijai svarbių tikslų?

Jo manymu, didelę dalį laiko „išspręsto pasaulio“ visuomenė galėtų skirti žaidimams. „Iš esmės žaidimai reiškia, kad patys sau išsikeliame savavališką tikslą, kurį norime pasiekti, ir ši veikla mums gali atrodyti savaime vertinga“, – pažymėjo filosofas.

Jis teigia, kad nors šiandien žmonės tokį gyvenimą gali laikyti pavojinga utopija, taip yra tik todėl, kad jis šiuo metu pranoksta mūsų suvokimą – panašiai kaip šiuolaikinio žmogaus gyvenimas būtų buvęs nesuvokiamas jo protėviams.

Jis taip pat mano, kad „išspręstame pasaulyje“ gyvenanti žmonija vis tiek išsaugotų „tikrus tikslus“ – tuos, kurie grindžiami konkrečiomis vertybių tradicijomis ir moraliniais imperatyvais.

Nikas Bostromas yra Oksfordo universiteto filosofas ir Žmonijos ateities instituto (angl. *Future of Humanity Institute*), tiriančio technologijų poveikį žmonijai bei galimas būsimas pasaulines katastrofas, direktorius.

Dėl savo prognozių apie dirbtinį intelektą (DI) – ypač knygoje *Superintelligence: Paths, Dangers, Strategies* („Superintelektas: keliai, pavojai, strategijos“) – jis buvo pramintas „Silicio slėnio pranašu“.

Pagrindinė šios knygos tema – egzistencinė rizika, kylanti dėl galimybės, kad DI gali tapti nevaldomas, mat „aukšto lygio superintelektas“ nėra tapatus žmogiškajam moralės ir išminties supratimui.

Bostromas taip pat iškėlė mintį, kad „superintelektas“ gali siekti sukaupti kuo daugiau išteklių užduotims atlikti – o tai yra tikslas, nesuderinamas su biologinės rūšies išlikimu.

Tačiau kol kas dirbtinis intelektas neturi jokių ambicijų, paremtų asmeniniu egoizmu. Superintelektas, vėlgi, turėtų suprasti, jog jis žmonijai reikalingas, todėl juo bus rūpinamasi ir be konfrontacijos.